img

Vyrai ir moterys: du žmonių lytiškumo pusrutuliai

Vyrai ir moterys: du žmonių lytiškumo pusrutuliai

Katherine Baker 

Pastarąjį dešimtmetį lytiškumas tapo labai politizuotas. Tapo populiaru lytį suvokti ne kaip binarinę, bet kaip spektrą penkiasdešimties ar daugiau lyčių, kurių viena pereina į kitą. Kai kuriose akademinėse ir socialinio teisingumo bendruomenėse žodis „binarinis“ (angl. binary) tapatinamas su kažkuo ribojančiu, nemaloniai paprastu, senamadišku ir to žodžio atsisakoma vartant akis. Ironiška (aš ne pirma tai pastebiu), kad tai vyksta tuo pačiu metu kaip ir technologijų, pagrįstų dvejetaine nulių ir vienetų sistema, nesustabdomas pakilimas.

Panašu, kad bent technologijų pasaulyje dvejetainė sistema yra ypač sėkminga. Kai kas pasakytų, kad savo sėkme su ja konkuruoti gali tik pats žmogaus vaisingumas. Todėl kad ir kokio spektro norėtume šiuolaikiniam lytiškumui išreikšti, neturėtume visiškai atsisakyti binariškumo sampratos. Galbūt yra alternatyvus požiūris, kuris čia pagelbėtų. Jei įsivaizduosime lytiškumą kaip du Žemės pusrutulius, išsaugosime dvilypumo aspektą ir taip pat paaiškinsime neatitikimus ir išimtis iš taisyklių, neduodančių ramybės šiuolaikiniam žmogui.

Taip kaip Žemė yra padalinta į du pusrutulius, turi du ašigalius ir pusiaują, taip ir žmogus metaforiškai gali būti priskiriamas šiaurei arba pietums pagal savo lyties organus ir chromosomas. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo prigimties, auklėjimo ir aplinkybių, yra daugiau arba mažiau nutolęs nuo ašigalių: arba yra arčiau moteriškumo ir vyriškumo kraštutinumų, arba arčiau pusiaujo, taigi panašesnis į kitą lytį. Ir kai vyrai ir moterys bendrauja, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus asmeninių bruožų, jie metaforiškai turi įveikti daugiau ar mažiau kelio, kad galėtų susitikti.

Nors žmonės gyvena įvairiose lytiškumo gaublio vietose, jų mažiau yra ašigaliuose ar prie pusiaujo. Taip kaip didesnė dalis žmonijos Žemėje gyvena vidutinio klimato zonose, didžioji dalis žmonių taip pat gali būti priskiriami vidutinėms lytiškumo zonoms – nei itin vyriški, nei itin moteriški. Taigi yra daugybė moterų ir vyrų, kurie yra panašaus temperamento (pavyzdžiui, polinkis į agresiją ar užuojautą), nors ir gyvena kiekvienas savo pusrutulyje. Taigi Buenos Airės klimatu primena San Fransiską, nors miestai yra nutolę, žiūrint nuo pusiaujo – netgi skirtingose pusėse.

Moteris susiformuoja kitokiose aplinkybėse negu vyras. Ji kyla iš estrogenų žemės: tiksintis biologinis laikrodis, menstruacijos, galimybė susilaukti vaikų ir pats gimdymas, hormonai, skatinantys rūpintis kitu, nepaisant to, ar ji nori turėti vaikų; net jei šios biologinės savybės nelabai padeda jos kasdieniame darbe. Ši paprasta biologinė tiesa yra morališkai neutrali ir turi privalumų ir trūkumų tiek moterims, tiek vyrams jų gyvenimuose.

Moterys yra sukalbamesnės už vyrus, jos jautresnės tiek fiziškai, tiek emociškai, kad tai padidintų išgyvenimo tikimybę moters globojamam kūdikiui. Ji ateina būdama jautri šalčiui, karščiui ir pavojui, kad galėtų perteikti mažo kūdikio poreikius, ir tai veikia net tada, kai ji neturi vaikų ir galbūt nenori jų turėti. Jai būdinga priaugti svorio kūdikių labui, patirti menstruacinį skausmą, rytinį pykinimą, strijas ir karščio išpylimą. Taip pat ją formuoja negatyvūs visuomenės lūkesčiai: visada atrodyti gerai ir patraukliai. Tačiau yra ir naudingesnių, pavyzdžiui, niekuo nepagrįsta nuostata, kad ji negalėtų įvykdyti daugumos nusikaltimų ar nėra linkusi meluoti (ypač kalbant apie seksą) ir iš esmės yra altruistė ar bent jau dauguma atvejų linkinti kitiems gero.

Vyrai tuo tarpu ateina iš testosterono žemės ir visko, ką jis skatina: agresija ir lenktyniavimas, rizikavimas, ribų peržengimas ir, kaip rodo duomenys, ankstyva mirtis, viskas prieš jo paties valią. Jei jis turi mažiau testosterono už kitus, jis baiminasi neprilygti kitiems vyrams. Iš jo tikimasi, kad jis atliks pavojingus darbus, kad bus stiprus ir nepalaužiamas streso, kad pataisys viską, įskaitant savo žmonos emocijas. Iš jo bus tikimasi, kad jis gebės perskaityti moterų mintis ir niekada nesieks moters, nebūdamas tikras, kad ji juo tikrai domisi. Jis galiausiai bus laikomas atsakingu už savo partnerės nelaimingumą ar net netinkamą elgesį. Jis turės mažiau vaisingumo teisių, o gyvendamas JAV – ir tikimybę būti pašauktas į kariuomenę ar nepagrįstus įtarimus, kad jei buvo įvykdytas nusikaltimas, tai jis tikriausiai jį ir įvykdė.

Taigi lyčių skirtumas reiškia, kad esate kilęs iš vienos, o ne iš kitos vietos. Jei visą gyvenimą pragyventumėte Pietų Kalifornijoje ir kam nors pasakytumėte, kad esate iš Brazilijos, priverstumėte juos klaidingai manyti jus turint patirtis, kurių jūs neturėjote.

Abiejų lyčių žmonės patiria teigiamų ir neigiamų savo lyties bruožų. Abi lytys atranda, kad gamta yra abejinga jų asmeniniams jausmams ir kančiai, ji palenkia kiekvieną iš mūsų savo valiai. Vyrai ir moterys pasitinka sunkumus turėdami stipriųjų ir silpnųjų savybių, priskirtų jiems pagal lytį, kurios pirmiausia nukreiptos į rūšies išlikimą; ne į asmeninį klestėjimą, bet į tokį klestėjimą, kuris leidžia perduoti asmeninius genus kitoms kartoms. Visam kitam – karjerai, finansinei sėkmei – gamta yra abejinga.

Tiesa, kad Žemės pusrutuliai nėra faktinė tikrovė, o tiesiog žmogaus sukurtos sąvokos. Bet šios sąvokos taip pat nenuginčijamai naudingos, suteikiančios pavadinimą tam, kas visiems akivaizdu. Gali atsirasti teigiančių, kad nėra dviejų lyčių, yra daugybė. Bet tai, kad gaublyje yra begalinis skaičius taškų, išsidėsčiusių platumose ir ilgumose, nepaneigia dviejų pusrutulių egzistavimo.

Žmogaus vieta lytiškumo gaublyje gali pasislinkti link ašigalio ar pusiaujo bėgant metams, bet chromosomos nesikeičia.

Mūsų gyvenimo aplinkybės verčia atskleisti santūresnę arba ryškesnę mūsų pusę tam, kad galėtume imtis iškylančios užduoties. Gimus kūdikiui, galime nustebti pamatę, kaip mumyse pasireiškia kitoks švelnumas. Ir priešingai, ištikus krizei, staiga galime priblokšti ir rodyti agresiją. Mūsų vieta pusrutulyje kinta, bet niekada neperžengia pusiaujo linijos. Vieniems žmonėms lengviau nei kitiems sekasi sugrįžti į neutralesnes sritis, pavyzdžiui, grįžtant į civilinį gyvenimą po karo, ar netgi kasdien, grįžus namo po streso kupino policijos pareigūno darbo dienos. Tiek iš karo grįžtantiems kareiviams, tiek į darbą grįžtančioms namų šeimininkėms kartais reikia specialisto pagalbos prisitaikant prie pokyčių.

Bet kaip apibūdiname, kas yra vyriška ar moteriška? Kas yra šiaurė, o kas – pietūs? Vyrai ir moterys turi daugiau bendrumų nei skirtumų, tačiau aišku, kad moterys labiau domisi žmonėmis ir santykiais, o vyrai – daiktais ir sistemomis. Dr. Simonas Baronas Cohenas nustatė, kad vienos dienos amžiaus kūdikiai (t. y. dar iki bet kokio socialinio programavimo) berniukai „rodė didesnį susidomėjimą fiziniais ir mechaniniais dalykais… tuo tarpu mergaitės rodė didesnį susidomėjimą veidais“.

Šis atradimas pasitvirtina nagrinėjant moterų ir vyrų darbo pasirinkimą. Vis didėjant galimybėms pasirinkti norimą darbą, skirtumai tarp vyrų ir moterų didėja užuot sumažėję. Tai dažnai vadinama Šiaurės paradoksu, nes yra labai pastebima Skandinavijos šalyse, kur visos pastangos dedamos tam, kad moterys būtų išlaisvintos iš tradicinių rolių.

parengta pagal Man and woman: the two hemispheres of human sexuality

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.