Vyriausybė neturėtų subsidijuoti tyčinio motinystės ir tėvystės nebuvimo -

Praėjo septyneri metai nuo tada, kai Aukščiausiasis Teismas (Amerikoje) homoseksualių asmenų santuokas įteisino šalies įstatymu. Tie, kurie prieštaravo šiam sprendimui ir teigė, kad naujasis santuokos apibrėžimas iš esmės pakeis šeimos sampratą ir skatins vaikų augimą be tėvo ir motinos, buvo nutildyti. „Niekas nesiruošia atimti vaikų iš heteroseksualių tėvų!“ – sakė pokyčių šalininkai – tarsi mums rūpėtų tik mūsų pačių vaikai. Visuomenei turi rūpėti visų vaikų teisės ir gerovė, nepaisant to kam jie priklauso.

Štai kodėl Lygių galimybių naudotis reprodukcinės priežiūros paslaugomis įstatymas kelia tokį nerimą.

Siūlomas įstatymo projektas, kurio autoriai yra respublikonas Adamas Šifas (Adam Schiff, D-CA) ir kiti demokratai, leistų suaugusiems asmenims savo mokesčių deklaracijose pagalbinio apvaisinimo išlaidas, įskaitant išlaidas surogatinei motinystei ir spermos donorystei, atskaityti kaip medicinines išlaidas. Daugelyje valstijų jau leidžiama atskaityti tokio pobūdžio išlaidas, tačiau tik nustačius nevaisingumo diagnozę.

Dabartinis „nevaisingumo“ apibrėžimas, pagal kurį pora turi įrodyti, jog po 12 mėnesių bandymo nesugebėjo pastoti, nėra pakankamas. Jis tiksliai neapibrėžia visų bevaikių suaugusiųjų, kurie ieško reprodukcinių paslaugų. Pavyzdžiui, vienišų arba tos pačios lyties suaugusiųjų kūnai greičiausiai yra gana vaisingi, tačiau jų santykių statusas neleidžia natūraliai pastoti.

Tačiau užuot atsižvelgę į vaikų teises, įskaitant teisę pažinti ir būti mylimiems jų biologinių tėvų bei skatinę suaugusiuosius perorientuoti savo reprodukcinius pasirinkimus, šio įstatymo projekto autoriai subsidijuoja vaikų atskyrimą nuo tėvų, kad patvirtintų suaugusiųjų reprodukcinius pasirinkimus.

Aukos

Kaip dažnai būna santuokos ir tėvystės atveju, taip ir šiame teisės akte neteisingai nurodomos aukos. Įstatymo projektą stumia LGBT grupių koalicija, įskaitant prieš moteris ir vaikus nukreiptą organizaciją „Men Having Babies“ („Gimdantys vyrai“, vert. past.). Projekte daroma prielaida, kad vieniši ir tos pačios lyties poros turi teisę į vaikus, tačiau norėdami jų susilaukti, privaloma atskirti vaikus nuo jų biologinių tėvų. Demokratų partijos politikai vienišus ir tos pačios lyties asmenų poras laiko aukomis. Mat, jiems tenka finansinė našta už kūdikių sukūrimą laboratorijose, reprodukcinių ląsteles pirkimą ir (arba) svetimos gimdos nuomą.

Bet iš tiesų aukos yra ne jie. Tikrosios aukos – vaikai. Galutinis šio teisės akto rezultatas bus vaikai, kurie neteko tėvų, yra paverčiami prekėmis, sąmoningai atplėšiami nuo motinos ar tėvo, su visomis su tuo susijusiomis skriaudomis ir pasekmėmis.

Vaikams, kurie buvo pradėti pasitelkiant trečiuosius asmenis (spermos donorus ar surogatines motinas), kaip to reikalauja tos pačios lyties asmenų tėvystė, gyvenime sekasi sunkiai. Didžiausiame atliktame tyrime, apie dirbtinio apvaisinimo metu pradėtus vaikus „Mano tėtis vardu donoras“, buvo nustatyta, kad suaugę jie dažniau susiduria su problemomis dėl savo kilmės ir tapatybės; jų santykiai šeimoje pasižymi sumaištimi, įtampa ir netektimis; jie dažniau susiduria su nusikalstamumu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir depresija.

Daugelį šių žmonių trikdo faktas, kad jų pradėjimas buvo susijęs su finansiniu sandoriu. Tas pats tyrimas atskleidė, kad 45 proc. respondentų sutinka su teiginiu „Mane trikdo, kad, norint mane pradėti, buvo apsikeista pinigais”. Faktas, kad dėl komercinio susitarimo vaikai buvo atskirti nuo jų beviltiškai pasiilgtų biologinių tėvų, šią traumą tik dar labiau sustiprina.

„Mane trikdo, kad aš kainavau pinigus, kad vienintelė moteris, kurios labiausiai noriu šiame gyvenime, kuri nulėmė 50% mano genų manęs net nepažįsta“, – sakė viena mergaitė. „Kartais norėčiau, kad net nebūčiau gimusi. Aš to neprašiau, ir niekada nebūčiau su tuo sutikusi“.

Lygių galimybių gauti reprodukcinės priežiūros paslaugas įstatymas padarys dar vieną žalą vaikams: desperatišką trūkstamo motinos ar tėvo alkį.

„Aš jaučiau netektį. Jaučiau tuštumą. Augdama bandžiau tą tuštumą užpildyti tetomis, tėčio draugėmis lesbietėmis ir mokytojomis. Prisimenu, kaip paklausiau savo pirmos klasės mokytojos, ar galiu ją vadinti mama“, – rašė viena tos pačios lyties tėvų užauginta moteris. „Šio klausimo klausdavau bet kurios moters, kuri man parodydavo nors kiek meilės ir prieraišumo. Tai buvo instinktyvu. Troškau motinos meilės, nors buvau labai mylima savo dviejų tėvų gėjų.“

Tai, kad vaikai yra heteroseksualių asmenų lytinių santykių rezultatas, nėra atsitiktinumas. Jie sutverti savo motinos ir tėvo globai, todėl iš kiekvienos lyties tėvo jie gauna skirtingą, nepakartojamą rūpesnį ir papildančią meilę. Reikalauti, kad vieniši ir tos pačios lyties suaugusieji turėtų „lygias galimybes“ naudotis „reprodukcine priežiūra“ reiškia reikalauti, kad vaikai paaukotų savo teisę į biologinių tėvų meilę dėl suaugusiųjų užgaidų.

Niekada negalėsime pakeisti vaikų poreikių, teisių ir motinos bei tėvo ilgesio. Teisinga visuomenė net nebandytų to daryti.

Šaltinis: vertimas pagal Government shouldn't subsidize intentional motherlessness and fatherlessness (washingtonexaminer.com)

Katy Faust yra vaikų teisių ne pelno grupės „Them Before Us“ įkūrėja ir direktorė, knygos „Them Before Us: Why We Need a Global Children’s Rights Movement“ autorė. Ji nuolat bendradarbiauja žurnale „Federalist“ ir padeda kurti patarimų paauglius auginantiems tėvams grupes „CanaVox“. Sekite ją Twitteryje adresu @Advo_Katy.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.