Ar informacijos burbulas apie apvaisinimą mėgintuvėlyje sprogs?

Ar informacijos burbulas apie apvaisinimą mėgintuvėlyje sprogs?

Kristina Millare

Neseniai Australijos laikraštis The Sydney Morning Herald pranešė, kad vaisingumo klinikų atliekama procedūra žinoma kaip gimdos gleivinės įbrėžimas (angl. endometrial scratching) yra nenaudinga. Trejus metus trukęs tyrimas, atliktas Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje ir Belgijoje, atskleidė, kad prieš dirbtinį apvaisinimą atliekama procedūra (kuri Australijoje kainuoja iki 700 dolerių) nepadidino nėštumo tikimybės naudojant apvaisinimo in vitro (mėgintuvėlyje) metodą.

Todėl apmaudu dėl visų tų moterų, sumokėjusių pinigus už viltis padidinusią dažnai skausmingą procedūrą, kurios metu siekiant sukelti gijimą tam, kad gimda geriau priimtų embrioną, įbrėžiama gimdos gleivinė.

Vis dėlto vis dažniau panašu, kad vilčių didinimas turint mažai arba neturint jokių įrodymų tampa pagrindine vaisingumo industrijos veikla. Gimdos gleivinės įbrėžimo veiksmingumą analizavęs tyrimas atskleidė, kad tiek tais atvejais, kai buvo taikoma procedūra, tiek ir kontrolinėje grupėje gyvi gimsta 26,1 proc. kūdikių.

Taip pat neseniai tirtas ir kiaušialąsčių šaldymas – būdas saugoti neapvaisintas moters kiaušialąstes. Ši procedūra taikosi į jaunesnę tūkstantmečio kartą. Netgi reprodukcinės sveikatos problemų neturinčios dvidešimtmetės, trisdešimtmetės moterys vaisingumo klinikų skatinamos veikti dabar ir užšaldyti savo kiaušialąstes tam, kad ateityje „garantuotai“ susilauktų sveiko kūdikio.

Tyrėja dr. Karin Hammarberg teigia, kad mintis, jog kiaušialąstės užšaldymas garantuos galimybę ateityje susilaukti kūdikio, yra klaidinanti. „Procedūra dažnai pristatoma kaip draudimo polisas, bet iš tikrųjų ji nepanaši į draudimą, nes gali neatsipirkti“, – sakė tyrėja. 

Taigi efektyvaus marketingo ir ekspertų patarimų dėka tūkstančiai moterų pasaulyje apvaisinimo specialistų yra skatinamos vėl ir vėl mokėti už apvaisinimo procedūras, kurios sukelia skausmą, bet ne naudą.

Jau dabar kylant klausimams dėl kiaušialąsčių šaldymo ir gimdos gleivinės įbrėžimo neefektyvumo, ar labai nustebtume, jei ateityje paaiškėtų, kad apvaisinimas in vitro taip pat yra nenaudingas? Britų atliktas 38 apvaisinimą mėgintuvėlyje papildančių procedūrų vertinimas parodė, kad įrodymų trūksta dėl visų šių procedūrų, išskyrus vieną.

Kitas tyrimas praeitais metais patvirtino, kad vaisingumo klinikų siūloma akupunktūra (kuri Australijoje kainuoja 100–300 dolerių) taip pat nepadidina moters šansų susilaukti kūdikio! Nepaisant tokių atradimų ir sveikatos specialistų kritikos dėl tuščių vaisingumo klinikų dalinamų pažadų, dešimtys tūkstančių vaikų susilaukti trokštančių žmonių susidūrę su nevaisingumu kreipiasi į vaisingumo klinikas. Tik pažvelkite į rinkos prognozes.

Padėtis kūdikių kūrimo rinkoje

2018 m. analizės duomenimis, pasaulinė apvaisinimo in vitro pramonė 2017 m. uždirbto 10,587 mln. JAV dolerių ir prognozuojama, kad 2025 m. uždirbs 22,467 mln. JAV dolerių. 

Realybė ta, kad iš apvaisinimo in vitro skatinimo galima uždirbti kur kas daugiau nei iš alternatyvių metodų. Dėl vaisingumo pramonės komercializacijos žmonės pirmiausiai traktuojami kaip potencialūs pirkėjai. Kaip rodo gimdos gleivinės įbrėžimo ir akupunktūros procedūrų pavyzdžiai, ad hoc metodai, kuriais siekiama padidinti sėkmės rodiklius (ir pelną), yra svarbesni nei paciento gerovė. Apvaisinimo mėgintuvėlyje industrija žino, kaip žaisti tokiomis savo tikslinės auditorijos emocijomis kaip baimė, viltis, troškimas ir meilė, ir žada sprendimus susilaukiant trokštamo kūdikio, nors šie pažadai ir yra nepagrįsti.

Verta pastebėti, kad 2016 m. vaisingumo klinikos gavo Australijos konkurencijos ir vartotojų tarnybos įspėjimą dėl klaidinančios informacijos apie jų sėkmės rodiklius, skelbiamus jų interneto svetainėse. Pastaraisiais metais taip pat išryškėjo naujausi klinikų nusižengimo ir aplaidumo atvejai.

Tiesos slėpimas ir augintis susirūpinimas

2018 m. Viktorijos valstijos (Australija) valdžios paviešintoje pagalbinio reprodukcinio gydymo apžvalgoje pranešama apie demaskuotoją „Čarlį“, kuris smulkiai papasakojo apie tris atskirus incidentus, kai daugybei pacientų buvo meluojama apie jų embrionų sveikatą ir galimybę sėkmingai gimti. 

Interneto svetainėje The Age Online paskeltame straipsnyje rašoma, kad apžvalga įkvėpė valstijos valdžią atverti viešąsias vaisingumo klinikas ir taip užkardyti piktnaudžiavimą ir skaidrumo trūkumą komercializuotoje vaisingumo pramonėje.

Negalima paneigti, kad kūdikių kūrimo pramonės atsiradimas ir komercializavimas atvėrė duris labai realiam piktnaudžiavimui pažeidžiamais žmonėmis. Niekam nepatinka, kai jiems meluoja, tačiau akivaizdu, kad žmonėms apie apvaisinimą in vitro yra meluojama.

Dar ne taip seniai pagrindinės žiniasklaidos priemonės trimitavo apie apvaisinimą mėgintuvėlyje ir švytinčius tėvus bei jų „stebuklingus“ kūdikius. 2019-ieji prasidėjo su daugiau kritikos ir galima tik tikėtis, kad su daugiau tyrimų ir dėmesingesne žiniasklaidos pagalba kenčiantys nuo nevaisingumo galės susidaryti realistiškesnį įspūdį apie tai, ką galima pasiekti apvaisinimu mėgintuvėlyje.

Šiandien nevaisingumas yra daugialypis, todėl žurnalistų laukia užduotis ištirti jo priežastis ir alternatyvius gydymo metodus, kurie, nors siūlomi, tačiau yra beveik absoliučiai ignoruojami populiariosios žiniasklaidos.

Priežastys apima atidėliotą santuoką ir šeimos kūrimą, dėl gyvenimo būdo atsirandančias patologijas, natūralius reprodukcinės sistemos trūkumus ir, svarbiausia, beveik absoliutų supratimo apie vaisingumą trūkumą tarp jaunų moterų, kurios mokomos tik kaip varžyti ir žaloti savo reprodukcinę sistemą iki tol, kol norės susilaukti kūdikio.

Laukiame kitų tyrimų apie apvaisinimą in vitro ir jo efektyvumą, taip pat – platesnės informacijos, kuri galėtų apsaugoti nuo nevaisingumo ir jį gydyti sėkmingiau nei tai daroma šiandien.

versta pagal Is the IVF bubble about to burst?

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.