LVI teisės eksperto Ramūno Aušroto komentaras asmeninėje Facebook socialinių tinklų paskyroje:
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Po to, kai socialkonservatorių aljansas užblokavo daugumą Laisvos visuomenės instituto (toliau – LVI) ir šeimų organizacijų teiktų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) pataisų, o „jungtinio“ projekto priėmimas Seime buvo atidėtas naujai sesijai, galima ramiai pradėti viešai svarstyti tuos pasiūlymus, kurie yra būtini vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimui įstatymo lygmenyje.
Vienas iš jų yra susijęs su įstatyme esančia pareiga su vaikais dirbantiems asmenims pranešti apie visus vaiko teisių pažeidimus.
LVI ekspertų parengtas įstatymo tobulinimo pasiūlymas buvo toks: „Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitokių institucijų darbuotojams, dirbantiems su vaiku, pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja jų profesinei etikai ir pagalbos efektyvumui, išskyrus atvejus, kai tai gali sukelti realų pavojų vaiko sveikatai arba gyvybei ir nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos.“
Šis Laisvos visuomenės instituto ekspertinis pasiūlymas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo maloniai įvyniotas į tualetinį popierių ir nuleistas į unitazą. Popierių maloniai paskolino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patariančios interesų grupės.
Pasiūlymo motyvai:
Vienas didžiausių VTAPĮ trūkumų yra subsidiarumo principo stoka, kuri praktikoje pasireiškia tuo, kad pagal dabar egzistuojantį modelį per anksti ir per dažnai į pagalbos vaikui ir šeimai teikimą įsikiša kontroliuojančios institucijos, tokiu būdu trukdydamos pagalbos procesui.
Įstatyminiame lygmenyje tai nulemia VTAPĮ esanti visuotinė pareiga su vaikais dirbantiems asmenims pranešti apie visus vaiko teisių pažeidimus.
Pagarba asmens autonomijai ir suvokimas apie šeimoje vykstančius savireguliacijos procesus, pagarba klientui ir jo privačiam gyvenimui, etinė ir praktinė būtinybė socialinio darbo praktikoje ir psichologo darbe užtikrinti pasitikėjimu paremtą ryšį su klientu, kad būtų galima realiai ir efektyviai jam padėti, reikalauja turėti išimtį iš šios pareigos.
Numatant, kad:
- kai vaikui ir šeimai teikiama pagalba ir tol, kol ji teikiama,
- jei dėl to nekyla realus pavojus vaiko sveikatai arba gyvybei,
- su vaikais dirbantys asmenys (socialinių darbuotojai, psichologai) neturi pareigos pranešti apie vaiko teisių pažeidimą.
Jungtinėje Karalystėje, išklausius ir įvertinus su vaikais dirbančių asmenų nuomonę, analogiškos pareigos pranešti apie vaiko teisių pažeidimus buvo atsisakyta.
Atiduodu šį pasiūlymą viešam svarstymui. Manau, kad vieši svarstymai yra gera alternatyva ministerijos klausymams (paskutiniai Socialinių reikalų ir darbo komitete įvykę klausymai buvo suorganizuoti pro forma, kur net ne visų ekspertų nuomonės buvo išklausytos, o viską užgožė politiniai ir grupiniai interesai).
P. S. Kadangi esu pastebėjęs, kad SADM subsidiarumo principą supranta taip: „pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimas ne Vilniuje, bet vietoje“, pridėsiu, kad subsidiarumo principas reiškia ne tik tai, kad tie dalykai, kurie gali būti sprendžiami lokaliame lygmenyje, ir turi būti sprendžiam lokaliame lygmenyje, bet ir tai, kad juos turi spręsti ta institucija, kuri turi geriausią kompetenciją ir efektyviausias priemones.
Teritorinis VTAT padalinys tokiu nėra. Ir pagal kompetenciją jis sprendžia kitus (ne pagalbos) klausimus.
© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.