Eutanazijos Olandijoje reguliuotojas: „Buvome neteisūs“

Eutanazijos Olandijoje reguliuotojas: „Buvome neteisūs“

Theo Boer yra olandų medicinos etikos specialistas, pakeitęs savo nuomonę eutanazijos klausimu.  Jis parašė šį tekstą britų „Daily Mail žurnalui, perspėdamas Aukštuosius Parlamento rūmus nepriimti eutanazijos įstatymo.

.

Eutanazijos Olandijoje reguliuotojas: „Buvome neteisūs“

Theo Boer

Dėkojama Aleksui Šadenbergui (Alex Schadenberg).

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė

2001 metais Olandija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, įteisinusia eutanaziją, kartu su medicinine pagalba siekiantiems nusižudyti.  Įstatymas numatė įvairius saugiklius, skirtus įvertinti kam taikytina ši procedūra; šių saugiklių paisymas garantavo, kad medikams už jų veiksmus nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė.  Atsižvelgiant į kiekvieno atvejo unikalumą, Olandijoje buvo sudaryti penki Regioniniai peržiūros komitetai, skirti įvertinti kiekvieno (eutanazijos, vert. past.) atvejo atitikimą teisės normoms.

Per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigalėjimo medikų tyčia sukeltų mirčių skaičius liko stabilus, o kai kuriais metais net sumažėjo.  2007 metais aš rašiau, kad: „eutanazija neprivalo būti piktnaudžiaujama.  Gerai parašytas eutanazijos įstatymas, kartu su tinkamumo eutanazijai vertinimo procedūra, užtikrina stabilų ir sąlyginai žemą eutanazijos atvejų skaičių.“  Daugumos mano kolegų išvada buvo tokia pati.

Bet mes klydome – siaubingai klydome.  Žvelgiant retrospektyviai galima matyti, kad eutanazijos atvejų skaičiaus stabilizavimasis tebuvo laikina pauzė.  Nuo 2008 metų tokių mirčių skaičius ėmė augti 15% kiekvienais metais.  Eutanazijos peržiūros komitetų ataskaitos duomenimis, 2012 metais buvo atlikta 4188 eutanazijos procedūrų (2002 metais − 1882 procedūros).  2013 metais ši tendencija tęsėsi, o aš turiu pagrindo manyti, kad šiemet ar ateinančiais metais eutanazijos atvejų skaičius bus perkopęs 6000 ribą.  Vėžiu sergantiems pacientams eutanazija tampa „standartiniu“ mirties būdu.

Be šios tendencijos, atsitiko ir kitų poslinkių.  Olandijos Teisės mirti draugija NVVE įsteigė keliaujančių eutanazijos medikų tinklą, pavadintą „Gyvenimo pabaigos klinika“.  Olandijoje veikiantys įstatymai daro prielaidą (nors to ir nereikalauja), kad tarp gydytojo ir paciento egzistuoja ilgalaikis santykis, ir kad eutanazija galėtų būti paciento gydymo ir jo bendravimo su gydytoju pabaiga.  Tačiau „Gyvenimo pabaigos klinikoje“ dirbantys medikai turi tik du pasirinkimus: duoti pacientui gyvybę nutraukiančių preparatų arba atsisakyti jį aptarnauti.

Šie specialistai pacientą mato vidutiniškai tris kartus, prieš duodami jo gyvybę nutraukiančių medikamentų.  „Gyvenimo pabaigos klinika“ yra atlikusi šimtus eutanazijos atvejų.  Tačiau NVVE neatrodo patenkinta net ir šiais rezultatais.  Jų tikslas, kad mirtina piliulė taptų prieinama visiems vyresniems nei 70 metų žmonėms, norintiems nutraukti savo gyvenimą.  Pasirodo, pasukus šia kryptimi darosi sunku sustoti.

Kiti pokyčiai yra susiję su pacientais, kuriems taikoma eutanazijos procedūra.  Jei apie 2002 metus beveik nepasitaikydavo pacientų su protine negalia, tai dabar jų skaičius sparčiai auga.  Pasitaiko atvejų, kai eutanazija atliekama didele dalimi dėl to, kad pacientas jaučiasi senas, vienišas ar netekęs artimųjų.  Kai kurie iš šių pacientų galėjo dar nugyventi metus ar dešimtmečius.

Nors įstatyme numatyta, kad eutanazija bus taikoma išimtinais atvejais, bet viešoji nuomonė pradeda žiūrėti į šią procedūrą kaip į teisę, įpareigojančią gydytojus.  Šiuo metu ruošiamas įstatymas, priversiantis gydytojus, atsisakančius atlikti eutanaziją, nukreipti pacientą pas tai atliksiančius medikus.  Kai kuriais atvejais spaudimas gydytojams paklusti pacientų (arba kartais – jų giminių) valiai tampa žiaurus.

Giminių spaudimas, kartu su paciento rūpesčiu dėl savo artimųjų gyvenimo kokybės, tam tikrais atvejais yra svarbus kreipimosi atlikti eutanaziją motyvas.  Net Regioniniai eutanazijos peržiūros komitetai, nežiūrint jų pastangų, nesugebėjo užkirsti kelio tokiems poslinkiams.

Aš buvau (eutanaziją įteisinančio, vert. past.) įstatymo rėmėjas.  Bet dabar, praslinkus 12 metų, aš laikausi kitos nuomonės.  Mažių mažiausiai palaukite sąžiningos ir intelektualiai adekvačios analizės, kuri atskleistų nuožmaus eutanazijos atvejų gausėjimo priežastis.  Ar tai yra todėl, kad įstatymui trūko saugiklių?  O gal pats įstatymo egzistavimas yra kvietimas į eutanaziją žiūrėti kaip į normalų reiškinį, o ne į galutinį sprendimą, taikomą kai nelieka alternatyvų?  Nedarykite to, kol negausite atsakymų į šiuos klausimus.  Išleidę džiną iš butelio, vargu ar kada jį grąžinsite atgal.

Theo Boer yra Protestantų teologijos universiteto Groningene etikos profesorius.  Devynerius metus jis buvo Regioninio eutanazijos peržiūros komiteto narys.  Olandijos valdžia yra įsteigusi penkis tokius komitetus, siekiant įvertinti ar eutanazija buvo atlikta laikantis įstatymo.  Čia užrašytos mintys atspindi autoriaus asmeninę, o ne institucijos poziciją.

© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.