Europos žmogaus teisių teismas 2017 m. tikrins Norvegijos vaiko gerovės agentūrą „Barnevernet“

Laurence Wilkinson

Norvegija turi lyderės reputaciją, kai kalbama apie socialinių paslaugų prieinamumą ar pagarbą žmogaus teisėms. Tačiau krentantys įtarimai įtakingai ir valstybės finansuojamai vaiko teisių apsaugos tarnybai „Barnevernet“ dėl ypač dažnai iš šeimų paimamų vaikų iššaukė protestų bangą visame pasaulyje. Tarptautinės žurnalistų komandos suplaukė į šalį, kad išsiaiškintų situaciją. Tuo tarpu Norvegijos Vyriausybė suskubo raminti tarptautinę bendruomenę tikindama, jog „Barnevernet“ veiksmai neprieštarauja tarptautinei teisei.

Jei pakalbintumėte norvegus, dauguma išsakytų, jog jaučiamas tarptautinis spaudimas kyla tik dėl vieno ar dviejų neaiškių incidentų, kurie buvo neproporcingai išpūsti žiniasklaidoje. Visgi kaltinimai jau pasiekė Europos tarybą – pagrindinę žemyno instituciją, ginančią žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę visose 47-iose valstybėse. Nors šiuo metu dėmesio centre yra Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, bet didžiausią reikšmę Europoje gyvenančioms šeimoms turės vykdomų tyrimų išvados.

Agresyvus kišimasis

Pareiškimai, jog „Barnevernet“, spręsdama vaikų teisių apsaugos klausimus, pernelyg agresyviai kišasi į šeimos reikalus, jau ne vienerius metus supa šią agentūrą, ypač kai tai liečia imigrantų šeimas. 1996 m. Teismas pripažino, kad Norvegija pažeidė teisę į pagarbą šeimos gyvenimui, kai Johansen v. Norway byloje „Barnevernet“ atėmė iš motinos galimybę matytis su dukra. 2011 m. kilo diplomatinė audra po to, kai „Barnevernet“ atėmė du mažamečius vaikus iš indų kilmės tėvų, kurie Norvegijoje gyveno turėdami darbo vizas. Vaiko teisių apsaugos agentūra savo sprendimą argumentavo kultūrinių indų šeimos praktikų, tokių kaip vaikų maitinimas iš rankų ar miegojimas kartu vienoje lovoje, pripažinimu netinkamomis vaikų gerovei.

Visai neseniai pasaulį apskriejo ir jaunos krikščionių poros byla, kai 2015-ųjų gale, buvo atimti visi penki šeimos vaikai. Visame pasaulyje dėl to kilo protestai. Marius ir Rūta Bodnariu su savo penkiais vaikais (nuo 3 mėnesių iki 9 metų) gyveno viename Norvegijos miestelyje. Marius yra IT ekspertas, kuris prieš pradėdamas šeimą emigravo iš Rumunijos į Norvegiją, kur susituokė su Rūta – Norvegijos piliete. Vieną dieną be jokio įspėjimo „Barnevernet“ atvyko į šeimos namus ir pranešė, kad dvi jų vyriausios dukros tiesiai iš mokyklos buvo nugabentos į globos namus, kaip ir du vyriausi sūnūs. „Barnevernet“ darbuotojai vėl atvyko kitą dieną, tačiau ne parvežti vaikų, o pasiimti 3 mėnesių kūdikio.

Nors šeimai buvo pateikti kaltinimai dėl fizinių bausmių taikymo (jas draudžia Norvegijos įstatymai), kraštutiniai tarnybos veiksmai buvo sunkiai suprantami. Rumunijos valdžia atvejui ištirti nusiuntė savo delegaciją. Netrukus delegacija atskleidė, jog vietinės tarnybos susirūpino tuo, jog vaikai yra „indoktrinuojami“ religiniais tėvų įsitikinimais. Stiprus tarptautinis spaudimas galiausiai privertė „Barnevernet“ nutraukti bylą ir grąžinti vaikus tėvams.

Kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl Bodnariu atvejo, daugelis kitų Norvegijoje gyvenančių tėvų kreipėsi į žmogaus teisų apsaugos organizacijas, tokias kaip ADF international, tvirtindami, jog „Barnevernet“ taip pat buvo be jokio pagrindo paėmę jų vaikus ilgalaikei priežiūrai.

Tyrimas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT)

EŽTT paskelbė, kad per paskutiniuosius metus tyrė aštuonias skirtingas „Barnevernet“ vaikų priežiūros bylas, kurios buvo atmestos Norvegijos teismų. Daugelis Norvegijos advokatų šeimos teisės klausimais tikisi, kad EŽTT pasinaudos galimybe pabrėžti esminę Europos vaiko teisių apsaugos tarnybų funkciją – palaikyti bei konsultuoti tėvus. Valstybės neturi teisės be įtikinamų priežasčių ir akivaizdžių kritinių aplinkybių buvimo visam laikui atskirti vaikų nuo šeimos, ir šiuo atveju kritikos nusipelno ne vien Norvegija.

Jeigu vaikų paėmimas matomas kaip nebe ypatingomis aplinkybėmis taikoma kraštutinė priemonė, Bodnariu šeimos patirtis turėtų kelti nerimą krikščionims ar kitų religijų atstovams, nes jie gali būti apkaltinti vaikų „indoktrinavimu“ už siekį perduoti vaikams savo įsitikinimus. Europos kontekste, kai verslai ir atskiri žmonės baudžiami dėl „netolerantiško“ požiūrio į tos pačios lyties asmenų santuoką ir lytinę orientaciją, prigimtinės šeimos sampratą išpažįstantys asmenys gali pagrįstai sunerimti ir dėl savo šeimų saugumo.

Strasbūre, Prancūzijoje, gyvenantis L. Wilkinsonas teikia teisinio konsultavimo paslaugas ADF International organizacijoje (ADF – Alliance Defending Freedom, ang. Laisvę ginantis aljansas), kuri siekia teisių laisvai išpažinti savo tikėjimą užtikrinimo.

Šaltinis: Forbes

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.