Pasižymėjęs Johnso Hopkinso universiteto psichiatrijos profesorius, 40 metų tyrinėjęs translyčius asmenis, dr. Paulas R. McHughas teigia, jog tai, kad „translyčiai vyrai netampa moterimis, o translytės moterys – vyrais“ yra mokslinis faktas.
26 buvęs vadovaujančiu Johnso Hopkinso ligoninės, kuri buvo lyties keitimo operacijų pradininkė ir vėliau šią praktiką nutraukė, psichiatru dr. McHughas pabrėžė, kad idėja, jog „lytis yra kintanti ir priklauso nuo pasirinkimo“ yra nepaprastai kenksminga, ypač jauniems žmonėms.
Viename straipsnyje dr. P. McHughas rašė, kad idėja, jog lytiškumas yra jausmas, o ne biologinis faktas „kenkia šeimoms, paaugliams ir vaikams ir turėtų būti vertinama kaip nuomonė be biologinio pagrindo“.
„Pavyzdžiui, pagalvokite apie tėvus, kuriems niekas – gydytojai, mokyklos ir netgi Bažnyčios – nepadės išgelbėti vaikų nuo šių keistų minčių apie buvimą translyčiu, ir problematiškus gyvenimus, kuriuos šios mintys pranašauja“, – perspėja psichiatras.
Dr. P. McHugho teigimu, jie retai randa psichiatrų, kurie linkę jiems padėti „išspręsti jų konfliktus ir pataisyti prielaidas. Vietoje to, jie ir jų šeimos susiduria tik su konsultantais dėl lyties, kurie skatina jų klaidingas prielaidas apie lytį“.
„[JAV] tiek valstijos, tiek federalinė vyriausybė aktyviai stengiasi sustabdyti bet kokį gydymą, kuris gali būti interpretuojamas kaip metantis iššūkį translyčių jaunuolių prielaidoms ir pasirinkimams“, – sako dr. P. McHughas. Psichiatras cituoja prezidento Baracko Obamos vyresniąją patarėją Valerie Jarrett: „ši administracija remia pastangas uždrausti pakeitimo terapiją (angl. conversion therapy) nepilnamečiams“.
Tačiau dr. P. McHughas sako, kad yra daug įrodymų, jog „translytiškumas yra psichologinis, o ne biologinis klausimas“.
„Tiesą sakant, lyties disforija priklauso tokioms klaidingoms prielaidoms apie kūną kaip anoreksija ar dismorfinis kūno sutrikimas“, – teigia psichiatras, – „Ji neturėtų būti gydoma operacijomis ir hormonais lygiai taip pat, kaip nutukimo bijantys anoreksija sergantys pacientai negydomi riebalų pašalinimu“.
Johnso Hopkinso ligoninėje, kur buvo pradėtos lyties keitimo operacijos, „įrodėme, kad jos nesukuria jokios reikšmingos naudos. Todėl 1970-aisiais nustojome siūlyti tokią gydymo formą“, – primena dr. P. McHughas.
Nepaisant to, pastaraisiais metais idėja, kad lytis yra kintanti užtvindė kultūrą. Tai „atsispindi žiniasklaidoje, teatre, pamokose ir daugybėje klinikų“, – pastebi universiteto profesorius.
Dr. P. McHughas aiškina, kodėl mintis, jog galima keisti lytį, yra biologiškai klaidinga: „Translyčiai vyrai netampa moterimis, o translytės moterys – vyrais. Visi (įskaitant Bruce Jenner) tampa feminizuotais vyrais arba maskulinizuotomis moterimis, lyties, su kurie jie tapatinasi, klastotėmis ir imitatoriais. Tai lemia jų problematišką ateitį“.
„Kai šurmulys baigiasi, su suklastota lytimi gyventi nėra nei lengva, nei išmintinga. Nuodugniausi lytį keitusių žmonių stebėjimai (trukę 30 metų ir vykdyti Švedijoje, kur translyčiai yra labai remiami) praneša apie visą gyvenimą trunkantį psichinį nerimą.“
„Po lyties keitimo operacijos praėjus 10-15 metų, ją patyrusių žmonių savižudybės rodiklis pakyla 20 kartų, lyginant su kitais tos pačios amžiaus grupės asmenimis“, – teigia dr. P. McHughas.
Psichiatras sako, kad klaidinga „prielaida, jog lytinė prigimtis nesutampa su biologine lytimi“ gali būti pagydoma terapija ir vaistais. Jis pabrėžia: „Dabar reikia, kad visuomenė reikalautų nuoseklaus mokslo – biologijos ir terapinio mokslo –, kuris tirtų pastangų remti translytiškumą pasekmes“.
versta pagal Johns Hopkins Psychiatrist: ‘Transgendered Men Don’t Become Women,’ They Become ‘Feminized Men,’ ‘Impersonators’
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.