Tai gali būti atokvėpiu daugeliui Norvegijos vaikų ir jų tėvų. Vienai šeimai – tai tikrų tikriausias palengvėjimas.
Norvegijos žiniasklaida praneša, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas rugsėjo 6 d. nusprendė, jog Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje, susijusioje su vaiko gerove ir teisėmis. Didžiosios Teismo kolegijos teisėjų sprendimu, Norvegija pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, skambantį taip:
Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą
- Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
- Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Teismo sprendimas teigia:
104. … nors Teismas sutinka, kad nacionalinių valdžios įstaigų sprendimai buvo priimti remiantis tuo, kas, įstaigų nuomone, atitiko geriausius vaiko interesus, ir nors Teismas atsižvelgia į tai, kad viešosios valdžios požiūris į kišimosi į vaiko priežiūrą tinkamumą Konvenciją pasirašiusiose šalyse yra skirtingas (žr. 95 p.), Teismas mano, kad šioje byloje atliekant procesinius veiksmus buvo nepakankamai įvertintos galimos ilgalaikės neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad vaikas praras ryšius su motina, bei pozityvi valstybės pareiga sudaryti šeimai sąlygas susitikti per trumpiausią protingą terminą.
105. Remdamasis tuo, kas pasakyta anksčiau, Teismas daro išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis.
Primename, kad byla yra susijusi su Norvegijos pilietės B. Jansen skundu dėl draudimo jai matytis su dukra, kuri gyvena globėjų šeimoje. Mergaitė gimė 2011 metais. Po to, kai jos tėvas moterį su dukra išvarė iš namų, 2012 m. Norvegijos vaiko gerovės tarnyba priėmė sprendimą mergaitę perkelti į globos namus. Argumentuojant tuo, kad vaikas gali būti pagrobtas, mamai su dukra leista matytis 1 valandą per savaitę prižiūrint pareigūnui. Netrukus tarnyba priėmė sprendimą dėl pilnos mergaitės globos. Pagal jį B. Jansen ir mergaitės tėvui su dukra matytis leista keturis kartus per metus po 1 valandą. Nei vienas iš tėvų nežinojo, kur jų dukra gyvena.
Tėvai tokį tarnybos nutarimą apskundė teismui, tačiau šis nusprendė, kad visiškas kontakto su tėvais neturėjimas atitiks geriausius vaiko interesus. Nors teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, 2014 m. Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui, kuris 2015 m. balandį priėmė tokį patį sprendimą, neleidžiantį tėvams susitikti su dukra. 2015 m. vasarą B. Jansen neleista dar kartą teikti apeliacijos Aukščiausiajam Teismui.
parengta pagal: stepup4childrenrights.com
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.