img

Filmas apie abortų įteisinimą susilaukia socialinių tinklų milžino cenzūros?

Filmas apie abortų įteisinimą susilaukia socialinių tinklų milžino cenzūros?

Prodiuseris Nickas Leobas mano, kad socialinių tinklų milžinas cenzūruoja informaciją apie jų kuriamą filmą, kadangi šis siunčia žinutę už gyvybę ir atskleidžia Planuotos tėvystės organizacijos (toliau – PTO) eugeninę pusę.

Aktorius, prodiuseris N. Loebas bei aktorius, Oskaro laureatas, Angelinos Jolie tėvas Jonas Voightas kartu su Martino Liutherio Kingo dukterėčia Alveda King ir kitais aktyvistais už gyvybę dalyvauja įgyvendinant projektą Roe prieš Wade: Filmas (angl. Roe v. Wade: The Movie). Teigiama, kad šis filmas atskleis tikrąją istoriją, slypinčią už bylos Roe vs Wade. Tai – 1973 m. JAV Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla, kurios baigtis nulėmė abortų įteisinimą JAV.

„Tai yra istorija apie tai, kaip žiniasklaidoje ir teismuose buvo meluojama ir manipuliuojama Jane Roe, kad 1973 metais būtų priimtas sprendimas leisti abortus“, – teigė N. Loebas.

Filme bus kalbama apie pagrindinių 1970-ųjų metų aktyvistų, tokių kaip buvęs abortų vykdytojas Bernardas Nathansonas, feministė Betty Friedan bei už gyvybę pasisakiusi gydytoja Mildred Jefferson (pirmoji afroamerikietė, baigusi Harvardo Medicinos fakultetą) veiklą. „B. Nathansonas ir B. Friedan kartu su Planuotos tėvystės organizacija visoje šalyje ieškojo nėščios merginos, kuria pasinaudoję galėtų pareikšti ieškinį Vyriausybei ir išsireikalauti teisės į abortą“, – rašoma filmo internetiniame puslapyje.

Atradę Normą McCorvey, kuri byloje buvo pasivadinusi pseudonimu Jane Roe, ir iškėlę bylą Roe v. Wade, jie pasiekė, kad JAV Aukščiausiasis Teismas priimtų sprendimą, kad abortas pagal pageidavimą nuo 1973 m. būtų legalus. Kiek vėliau pati N. McCorvey pradėjo pasisakyti už gyvybę ir savo vardu pažymėto sprendimo atšaukimą. Ji pati ir kiti asmenys liudijo, kad tuomet ji tapo išnaudojimo ir nesąžiningo aktyvistų elgesio auka. Šie siekė tiesiog įtraukti abortą į politinę darbotvarkę. Filmas tirs aktyvistų melus ir manipuliatyvią taktiką bei kalbės apie tokius asmenis kaip pati N. McCorvey ir B. Nathansonas, kuris vėliau radikaliai pakeitė savo nuomonę apie abortus (bei patyrė religinį atsivertimą).

„Šis filmas yra reali nepapasakota istorija apie tai, kaip melo lavina atvedė iki neteisybės, iš milijonų žmonių atėmusios žmogaus orumą ir žmogaus teises“, – teigė Alveda King filmą pristatančiame vaizdo klipe.

Visgi šią savaitę N. Loebas prasitarė World News Daily, kad, jo manymu, socialinių tinklų gigantas juos cenzūruoja dėl filmo žinutės. „Jie netgi blokuoja žmones, kurie pasidalija mūsų apmokėtais skelbimais, – pabrėžė N. Loebas ir pridūrė: – Tai yra vagystė arba sukčiavimas.“ Įvairios žiniasklaidos priemonės praneša, kad N. Loebas svarsto apie galimybę imtis teisinių veiksmų.

Cenzūra pasisakantiems už gyvybę

Filmo prodiuseriai nėra pirmieji, reiškiantys kaltinimus Feisbukui ir kitiems socialiniams tinklams dėl šališkumo, informuoja Info Católica.

Rugsėjo mėnesį Live Action – prieš abortą pasisakanti organizacija, kurioje dirba garsūs jauni žmonęs, tyrę PTO veiklą – pranešė, kad Tviteris cenzūruoja jų skelbimus. Organizacija ir jos steigėja Lila Rose teigė, kad socialinių tinklų puslapiai užblokavo jiems galimybes talpinti savo skelbimus ir nurodė, kad pakeistų savo puslapių informaciją, jei siekia patalpinti reklamą.

Tviteris rudenį taip pat atsisakė paskelbti Susan B. Anthony Listo komentarą, kadangi šiame buvo frazė „kūdikių žudymas“.

2015 m. Feisbukas atsisakė Live Action News leisti publikuoti vieną iš savo istorijų, nes „paveiksliukas arba video miniatiūra gali šokiruoti arba išprovokuoti neigiamas žiūrovų reakcijas“. Paveiksliukas buvo kūdikio Eli Thompson, kuri gimė be nosies, nuotrauka.

Feisbukas tapo naujienų tema, kai 2016 m. kai kurie jo darbuotojai pripažino, kad panaikina konservatyvias naujienas. Neseniai paviešinta informacija skelbia, kad Tviteris slapta blokuoja vartotojus, kurie nesutinka su jo politine linija, be įspėjimo panaikindamas jų žinučių matomumą.

versta pagal „Por qué Facebook bloquea...“ ir „El padre de Angelina Jolie...“

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.