Gailestis dėl lyties keitimo: tvirkinimas sunaikina tapatybę

Gailestis dėl lyties keitimo: tvirkinimas sunaikina tapatybę

 

Walt Heyer

 

Billy’io B. istorija nėra išskirtinė ar unikali. Vaikystėje patirtas seksualinis tvirkinimas yra dažna į mane besikreipiančių žmonių, kurie gailisi dėl lyties keitimo, patirtis. Todėl paprašiau Billy’io pasidalinti savo istorija viešai.

Billy‘is atsimena, kad vaikystėje domėjosi skirtumais tarp berniukų ir mergaičių. Būdamas pirmokas pagal kūną jautėsi berniukas, bet jo mintys jam sakė, kad jis yra mergaitė. Billy‘io teigimu, dvejonės jam kilo todėl, kad dėl įdomumo namuose jis rengdavosi kaip mergaitė, naudodavo sesers kosmetik1 ir auskarus. Tai gali būti nepiktybinis elgesys, iš kurio vaikai išauga, bet kartais tai gali išsirutulioti iki pabėgimo į fantazijų pasaulį.

Billy‘is buvo mažas, liesas, mikčiojantis berniukas. Todėl iš jo dažnai tyčiodavosi kiti vaikai, bet jis buvo per mažas, kad atsikirstų, tad savo emocijas pasilikdavo sau.

Jis troško ištrūkti iš savo liekno kūno ir kalbos sutrikimų. Prieš miegą vaikas melsdavo Dievo, kad šis paverstų jį mergaite tam, kad kiti vaikai nustotų iš jo tyčiotis. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad Billy‘io pasirinkimas, kaip slėpti savo emocijas, pavertė jį mergaite arba translyčiu vaiku, kaip dabar sako ekspertai. Jis tiesiog buvo ujamas mažas berniukas, kuris bandė su tuo susidoroti.

Tvirkinimas, gėda ir skausmas

Vasarą po šeštos klasės Billy‘io plaukimo instruktorius nusižiūrėjo jį seksualiniam tvirkinimui – tvirkintojai dažnai išsirenka silpniausią vaiką. Billy‘io teigimu, „instruktorius su juo žaidė“, kitaip tariant, jis padarė siaubingą nusikaltimą prieš pažeidžiamą vaiką.

Berniukas buvo toks traumuotas, kad ilgai niekam nepasakojo, kas atsitiko. Jo teigimu, jis tol mindavo dviratį, plaukiodavo arba bėgiodavo, kol „kūną skaudėdavo labiau nei mintis“. Taip pat jis pabėgdavo nuo savęs naudodamas sesers kosmetiką ir auskarus. Jis pasakoja, kad po tvirkinimo nekentė savo vyriškų lytinių organų.

Gėda ir skausmas patiriami po seksualinio tvirkinimo yra neįsivaizduojami. Dauguma tvirkintų vaikų slopina jausmus ir prisiminimus. Skausmas, gėda, kaltė ir baimė dažnai juos sulaiko nuo pasipasakojimo ilgą laiką, kartais ir amžinai. Daugybė seksualinio smurto aukų – kaip Billy‘is, aš ir kiti į manę kreipęsi – įkliūna LGBT psichiatrams, kurie teigia, kad tinkamas gydymas yra hormonų terapija, o vėliau – lyties keitimo operacija.

Bėda ta, kad hormonai ir operacijos nebus efektyvūs siekiant ilgalaikio depresijos ar kitų seksualinės traumos sukeltų negalavimų gydymo. Per daug medikų skuba skirti radikalius hormonus ir chirurgines procedūras prieš diagnozuodami ir gydydami psichiatrinius sutrikimus. Billy‘io istorija iliustruoja, kaip svarbu gilintis į priežastis, kodėl žmogus nori chirurgiškai keisti savo kūną, ir nedaryti prielaidos, kad persirenginėjimas ar žaidimas vaidmenimis reiškia, jog vaikui reikalingas lyties keitimas.

Studijuodamas Billy‘is pradėjo lankytis pas psichiatrą. Jam papasakojo apie seksualinį tvirkinimą, tačiau jis kur kas daugiau laiko skyrė Billy’io jautimuisi moterimi. Galiausiai Billy‘is įtikėjo, kad po lyties keitimo viskas susitvarkys, todėl nusprendė chirurginiu būdu pakeisti savo lytinius organus į moteriškus.

Lyties keitimą Billy‘is pradėjo nuo hormonų terapijos, vėliau jam atliktos kosmetinės ir chirurginės operacijos, jis turėjo laikytis dietos tam, kad prarastų vyrišką masę, ir pasikeitė vardą iš Billy‘io į Billie.

Tačiau, Billy‘io žodžiais tariant, „visos pastangos, skausmas ir išlaidos buvo veltui“. Septynerius aštuonerius metus praleidęs kaip moteris, Billy‘is pradėjo lankytis bažnyčioje. Atradęs tikėjimą Dievu, jis suvokė, kad jo kaip translyčio gyvenimas buvo melas, kurio nebenori tęsti. Billy‘is pradėjo svarstyti lyties atkeitimą.

Jis sėkmingai iš Billie vėl tapo Billy‘iu, sutiko gražią moterį, kuri iš ankstesnės santuokos turėjo dvi dukteris. Jie tapo draugais, įsimylėjo ir susituokė.

„Aš – dar vienas“

Pirmąjį savo laišką Billy‘is užvadino „Aš – dar vienas“. Tai reiškė dar vieną tarp vis daugiau žmonių, jaunų ir senų, kurie anksčiau laikė save translyčiais ir atsikeitė lytį į prigimtinę. Taip pat jis yra „dar vienas“ iš lyties disforijos diagnozę gavusių žmonių, kurie jauname amžiuje buvo seksualiai išnaudoti ir praktikuojančių medikų suklaidinti, kad lyties keitimas išspręs jų problemas.

Billy‘is sako: „Aš turiu problemų, bet tai aš renkuosi, ar gyventi laimingą ir produktyvų gyvenimą, ar leisti problemoms mane įveikti“.

Psichoterapeutams laikas imti rimtai spręsti unikalius kiekvieno asmens lyties disforijos atvejus prieš paskiriant jiems gydymą hormonais ir operacijomis.

versta pagal When abuse destroys identity: Billy’s story of ‘transition’ regret

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.