Kas slypi už translyčių asmenų mirčių?

Trevor Thomas

Kartą metuose minima „Tarptautinė translyčių atminimo diena“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į nuo smurto nukentėjusius translyčius asmenis.

Įvairiais skaičiavimais nukentėjusiųjų nuo išorinio smurto translyčių asmenų JAV yra apie 300. Tačiau dauguma liberalių populiariosios žiniasklaidos priemonių Amerikoje nepraleido progos pavaizduoti smurto prieš translyčius asmenis kaip plačiai paplitusios epidemijos. Pavyzdžiui, didžiausias Džordžijos valstijos laikraštis skelbia: „Smurtas prieš translyčius asmenis siekia visų laikų aukštumas“.

Vis dėlto metinė statistika atskleidžia, kad „visų laikų aukštumas“ pasiekęs smurto lygis yra 25-ios translyčių asmenų žmogžudystės. Po vienuoliktosios žmogžudystės, kuri įvyko 2017 m. gegužės mėnesį, vienas translytis aktyvistas žiniasklaidoje teigė, kad „Mes susidūrėme su nematyta nacionaline smurto [prieš translyčius] epidemija“. Tačiau praeitų metų lapkritį vienu metu buvo nužudyta daugiau į bažnyčią susirinkusių amerikiečių krikščionių. Po šio šiurpaus įvykio, iš esmės niekas iš populiariosios JAV žiniasklaidos nesiėmė kalbėti apie tai, kaip krikščionys JAV kenčia nuo „smurto epidemijos“ ar netgi, kad jie paprasčiausiai yra vis dažniau užpuolami.

Tarptautinei translyčių atminimo diena paminėti skirtose istorijose daryta prielaida, kad translyčiai yra žudomi dėl neapykantos jų pasirinkimui gyventi priešingos lyties gyvenimą. Būtent taip 25 nužudytų translyčių mirtis traktavo JAV žiniasklaida. Žinoma, papildoma potekstė yra ta, kad ši neapykanta yra konservatorių ir krikščionių „neišmanėliško“ ir „iracionalaus“ šališkumo translyčių atžvilgiu rezultatas. Neįmanoma būti toliau nuo tiesos.

Visos 25-ios translyčių asmenų mirtys yra paskelbtos 2017 m. žmogaus teisių kampanijoje pavadinimu „Smurtas prieš translyčių bendruomenę“. Pasidomėjus šių žmogžudysčių internetiniais reportažais, ypač tokių populiariosios medijos gigantų kaip Chicago Tribune, Times Picayune, Baltimore Sun, Miami Herald ir kitų, iš kurių galima tikėtis LGBT darbotvarkės protegavimo, paaiškėjo, kad beveik visose naujienose buvo stengiamasi užsiminti, kad nusikaltimus galimai įvykdė nusikaltėlis „dėl apykantos“, bet nė vienoje iš bylų to nebuvo įmanoma įrodyti.

Netgi priešingai, daugiau nei vienas translytis asmuo mirė dėl agresijos prieš policijos pareigūnus. Kiti buvo įsitraukę į kriminogenines veikas, pavyzdžiui, prostituciją, gaujų veiklą ar narkotikų vartojimą, turėjo polinkį į smurtą. Kitaip tariant, dauguma (jei ne visos) mirčių buvo sukeltos ne dėl neapykantos visuomenėje, bet dėl pačių aukų gyvenimo pasirinkimų.

Jeigu populiarioji žiniasklaida tikrai norėtų atskleisti tiesą apie translyčių mirtis, ji galėtų atkreipti dėmesį į biologijos neigimo pavojų ir tragiškus rezultatus, kurie dažnai lydi neįmanomą – lyties pakeitimą iš vienos į kitą. Lytį pakeisti bandantys žmonės ne tik išgyvena jų sveikiems kūnams nereikalingas operacijas ir vaistus, tačiau susiduria su kur kas didesne rizika nei likusi populiacija patirti kitas neigiamas pasekmes: pavyzdžiui, susirgti vėžiu (dėl lyčiai keisti reikalingų vaistų) ar bandyti nusižudyti. Be to, daugelis liberaliu melu patikėjusių tėvų yra kalti dėl smurto prieš vaikus. Kadangi tėvai, mokykla, bažnyčia ir žiniasklaida atsisako atskleisti jiems tiesą apie jų lytį, daug vyresnių paauglių ir jaunuolių yra sužalojami visam gyvenimui. Mirtys, ligos ir neviltis persekioja dėl lyties tapatybės sutrikusiųjų bendruomenę ir jiems reikalinga rimta psichinė, medicininė ir dvasinė pagalba, o ne patogumai gyventi mele.

versta pagal The truth behind ‘transgender’ deaths

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.