Kodėl moterys nesirenka gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijų?

Kodėl moterys nesirenka gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijų?

 

Carolyn Moynihan

 

 

Atsimenate jauną Google inžinierių Jamesą Damore‘ą, kuris praeitą rugpjūtį buvo atleistas dėl prieštaravimo kompanijos lyčių lygybės programai? Jis nebuvo prieš tai, kad su technologijomis dirbtų daugiau moterų. Jis paprasčiausiai netikėjo, kad dabartinis vyrų-moterų disbalansas yra atsiradęs dėl seksizmo ir gali būti atitaisytas pakeičiant vyrų požiūrį. J. Damore‘as teigė, kad skirtingų lyčių atstovai yra linkę rinktis skirtingą darbą dėl biologiškai nulemtų skirtumų.

Misūrio universiteto psichologas Davidas C. Geary‘is žurnale Family Studies plėtoja evoliucinį požiūrį į lyčių skirtumus ir jo tyrimai remia J. Damore‘o pagrindinę tezę. Prieš porą savaičių paskelbtas D.C. Geary‘io ir kito psichologo Gijsberto Stoeto pranešimas Lyčių lygybės paradoksas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse prieina išvados, kurios nenorės girdėti daugelis politikos žinovų ir lyčių studijų profesorių: kuo šalyje didesnė lyčių lygybė (pavyzdžiui, Švedija, Suomija, Islandija), tuo mažiau tikėtina, kad moterys rinksis matematikos ir gamtos mokslų profesijas.

Atvirkščiai, šalys, kur daugiausiai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse aukštąjį išsilavinimą turinčių absolvenčių, yra tarp pasižyminčių mažiausia lyčių lygybe (pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai).

Tyrimo autorių teigimu, taip gali būti dėl to, kad „moterys didesne lyčių nelygybe pasižyminčiose šalyse paprasčiausiai siekia aiškiausio būdo finansinei laisvei pasiekti“. Ir dažnai šis būdas yra minėtos sritys.

Psichologai tyrė duomenis iš 67 valstybių ir išsiaiškino, kad daugelyje jų mergaitės gamtos moksluose buvo tokios pačios talentingos arba talentingesnės nei berniukai, ir kad beveik visose šalyse būtų pajėgios studijuoti matematiką ir gamtos mokslus aukštojo mokslo lygiu. Bet priešingai visoms pastangoms, Vakaruose tarp gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijas pasirinkusiųjų (ypač inžineriją ir kompiuterines technologijas) egzistuoja didelis lyčių skirtumas. Kodėl?

Lyčių skirtumai. Mergaitėms sekasi matematika ir gamtos mokslai, tačiau vidutiniškai geriau sekasi skaitymas. Berniukams labiau sekasi matematika ir gamtos mokslai, prasčiau – skaitymas. Dar daugiau, Skandinavijos lyčių lygybės utopijos pasižymi didesniu atotrūkiu tarp berniukų ir mergaičių, kuriems geriausiai sekasi gamtos mokslai.

Gerovės valstybės garantuoja pasirinkimą. Tyrimo autoriai pažymi, kad didžiausios lyčių lygybės šalys yra linkusios būti gerovės valstybėmis, dėl ko moterys patiria mažesnį ekonominį spaudimą. Todėl, pavyzdžiui, Vakaruose moterys, jeigu joms patinka, gali užsiimti teise, medicina, veterinarijos mokslais, žiniasklaida ir scenos menu, būti renginių organizatorėmis ar netgi prižiūrėti vaikus. Jos turi laisvę rinktis, net jei tai, ką jos pasirenka, yra mažiau saugu ar prasčiau apmokama.

Kitaip tariant, kur moterys turi galimybę rinktis, jos yra linkusios nesirinkti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijų. Ir tai yra pasirinkimas, kuriuo jos džiaugiasi.

Prieš kelerius metus pasirodžiusi įdomi dokumentika apie natūralų lyčių pasiskirstymą Norvegijos darbo rinkoje tai iliustruoja. Dokumentikoje per interviu išdrįstama aiškintis bazinius lyčių skirtumus tarp vyrų ir moterų, kurie galėtų paaiškinti aptariamą fenomeną.

Vienas iš šių skirtumų yra tai, kas atrodo natūrali moterų orientacija link žmonių santykių, taigi link skaitymo ir kalbėjimo. D.C. Geary‘is teigia, kad atotrūkis skaityme tarp berniukų ir mergaičių „yra bent iš dalies susijęs su mergaičių pranašumais pagrindiniuose kalbos įgūdžiuose ir bendrai didesniu susidomėjimu skaitymu; jos skaito daugiau, taigi daugiau ir praktikuojasi“.

Mokslininką kalbinusi žurnalistė įvertino: „Šio tyrimo rezultatas nėra nei išskirtinai feministinis, nei labai liūdnas: ne lyčių lygybė atkalba mergaites nuo užsiėmimo mokslu. Ji leidžia joms juo neužsiimti, jeigu jos nėra tuo susidomėjusios“.

Jamesas Damore‘as iš esmės buvo teisus: Vakarų šalyse esama neatitikimo tarp lyčių lygybės ideologijos ir iš lyčių skirtumų kylančios realybės.

verta iš The gender-equality paradox: why don’t women choose STEM careers?

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.