Vaikas su penkiais tėvais? Greitai tai gali tapti realybe

Stacy Manning

Įsivaizduokite penkis suaugusiuosius, kurie dėl kažkokių priežasčių nusprendžia sutelkti turimus resursus ir įsigyti žmogų. Jie pasirenka geidžiamus bruožus – lytį, rasę, plaukų, akių spalvą ir numanomą intelektą – panašiai lyg rinktųsi naują virtuvės dizainą. Tada jie nusiperka kiaušinėlį ir spermos bei išsinuomoja gimdą. Gimus kūdikiui, pavyzdžiui, Vašingtono valstija (JAV) gimimo liudijime visus penkis suaugusiuosius įrašo kaip tėvus.

Toks scenarijus taptų visiškai įmanomas, jeigu Vašingtono valstijos įstatymų leidėjai priimtų Tėvystės suvienodinimo aktą (angl. The Uniform Parentage Act, toliau – Aktas). Tačiau Vašingtonas nėra vienintelė valstija, siekianti išardyti tėvų ir vaikų santykius. Naujojo Džersio, Rod Ailando, Havajų, Virdžinijos, Masačusetso ir Delavero valstijose jau įsibėgėjęs panašaus reguliavimo įteisinimas.

Kad ir kaip tai neįtikimai skambėtų, Vašingtono valstijos Senatas jau nubalsavo už Aktą. Atstovų rūmų Teisės komitetas balsavo už tai, kad dėl jo būtų balsuojama Rūmų plenariniame posėdyje. Aktas iš esmės legalizuoja komercinę surogatinę motinystę, skatina gimdos nuomos paslaugas ir reklamuoja vaikų pardavinėjimą. Įstatymo projektas netgi nereikalauja, kad dalyvaujančios šalys – donorai, surogatinė motina, vaiką įsigyjantieji – būtų nuolatiniai Vašingtono gyventojai, todėl valstijai gresia tapti pasauliniu vaikų gabenimo centru.

Toliau gilinantis į projektą aiškėja, kad numatomi tėvai neprivalo būti genetiškai susiję su vaiku. Kitaip tariant, tai reiškia, kad reprodukcinių technologijų dėka gimę vaikai teisiškai taps visiškai sufabrikuotų šeimos medžių dalimi. Be to, numatomi tėvai gali būti bet kokios lyties, vedybinio statuto ir, įdomiausia, gyvi arba mirę. Vadinasi, kad miręs, biologiškai su vaiku nesusijęs asmuo gali būti įrašytas į vaiko gimimo duomenis. Projektas taip pat neapriboja numatomų tėvų skaičiaus limito iki dviejų. Todėl yra reali galimybė, kad, pavyzdžiui, penki surogatinėmis paslaugomis pasinaudoję vyrai galėtų turėti tėvystės teises.

Susirūpinote? Ne jūs vienas. Jau dabar egzistuoja šimtai suaugusių asmenų, kurių gyvenimas buvo pradėtas mėgintuvėliuose, pykstančių dėl negalėjimo ieškoti ir būti surastiems savo biologinių tėvų. Juos kankina faktas, kad jų savybės buvo atrinktos kataloguose, ir dauguma jaučiasi sudaiktinti, lyg jie būtų įsigyti ir parduoti – tikriausiai dėl to, kad taip ir yra.

Įvaikinimo paslaugomis užsiimančios institucijos pereina prie laisvesnės įvaikinimo politikos, kuri leidžia įvaikintiems vaikams kontaktuoti su savo biologiniais tėvais, kadangi socialiniai darbuotojai supranta, kaip tai svarbu vaikui. Juk įvaikinant klientas yra vaikas, o ne suaugusieji. Idealiu atveju, kiekvienas vaikas, kuriam reikia namų, yra priglaudžiamas mylinčių tėvų. Tačiau daug svarbiau, kad ne kiekvienas norintis įsivaikinti suaugusysis yra tam tinkamas. Svarbu įsisąmoninti, kad įsivaikinti norinčių suaugusiųjų norai nėra pirmaeiliai, svarbiausi yra vaiko poreikiai.

Potencialių įtėvių tinkamumo tikrinimas yra varginantis. Jie privalo priimti vizitus į jų namus, pateikti rekomendacijas, pirštų antspaudus ir dalyvauti vertinimo įsivaikinus procese. Šie svarbūs žingsniai yra įtvirtinti įstatymais, nes statistika rodo, kad ne su savo biologiniais tėvais gyvenantys vaikai daug dažniau rizikuoja patirti smurtą ir nepriežiūrą. Nei intencija būti tėvu, nei buvimas romantiškuose santykiuose su vaiko biologiniu tėvu nesušvelnins šios rizikos. Paprasčiausiai pagooglinkite žodžius mamos vaikinas (angl. mother‘s boyfriend) ir jūs suprasite, ką turiu omenyje.

Ir priešingai, klestinčios vaisingumo klinikos nėra kritiškai vaikams reikalingos institucijos, tai suaugusiesiems tarnaujanti rinka. Vaisingumo klinikos atsižvelgia tik į suaugusiųjų norus, nes jų svarbiausias motyvas yra pelnas. Blogiausia, jog pagrindiniai jų klientai yra desperatiški tėvais norintys tapti asmenys, nepagalvojantys arba nesirūpinantys pasekmėmis vaikui, kuriam susikurti jie išleis viso gyvenimo santaupas. Nėra jokios vaiko užsakovų atrankos – nei praeities patikrinimo, nei rekomendacijų, nei jų priežiūros, nesurūpinama vaiko, kurį padedama sukurti, poreikiais. Aptariamas Aktas ir panašūs įstatymo projektai legalizuoja trečiosios šalies reprodukciją ir komercinę surogatinę motinystę, nepaiso dešimtmečių įsivaikinimo geriausių praktikų bei suteikia vaiko globos teises visiems, kas turi pinigų joms įsigyti. Akte geriausi vaiko interesai minimi tik sutarties tarp lytinių ląstelių pardavėjų, gimdos nuomotojų ir vaiko užsakovų pažeidimo kontekste. Kitais žodžiais tariant, šis konkretus Aktai ir panašūs įstatymo projektai visiškai nesirūpina tuo, kas geriausia vaikui.

Ironiška, įvaikinamam vaikui valdžios įsikišimas yra reikalingas tam, kad sušvelnintų tėvų praradimo pasekmes. Tačiau su vaiku, apie kurį kalba Tėvystės suvienodinimo aktas, valdžia pasielgs priešingai. Projektas ne tik normalizuos tėvų praradimą, bet ir jį primes.

Realybė tokia, kad vaiko sudaiktinimas niekada neatitiks jo geriausių interesų, kad ir kaip stipriai suaugusysis nori turėti vaikų. Taip pat vaiko geriausių interesų neatitinka ir tam tikrų interesų grupių įtaka Vašingtono valstijoje. Kaip teigia viena nuo donoro pastojusi moteris, Tėvystės suvienodinimo aktas lems „Visišką išgrobstymą to, kas neturėtų būti parduodama ar apleidžiama, iš tų, kurie dar net negali kalbėti“.

versta iš A baby with five ‚parents‘? It may be coming to a state near you

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.