Konferencijos aprašymas

„Kūrėjas dovanojo mums protu ir laisvės galia pažymėtą prigimtį, kurią esame kviečiami išskleisti geriausiu būdu“ – skelbia Šiluvos deklaracija, ir čia pat priduria, kad „žmonija visuomet ieškojo darnaus visuomenės sugyvenimo būdo, atveriančio kelią žmogaus klestėjimui“. Ar tarp šių dviejų teiginių nėra prieštaravimo? Ar besiskleidžianti vieno žmogaus prigimtis netrukdo atsiverti kito žmogaus prigimčiai? Jei kiekvienas žmogus savo prigimtį skleistų išties „geriausiu būdu“, žmonėms netektų ieškoti, kaip tokį skleidimąsi apriboti ir kaip jį suderinti su laisvu kitų visuomenės narių prigimties atsiskleidimu. Žmonės nesutaria, koks yra tas geriausias būdas ir kokios tokio skleidimosi ribos. Tad netenka stebėtis, kad įvairios skirtingai „geriausią būdą“ įsivaizduojančios žmonių grupės telkiasi valdžios galią ir savo viziją primeta visai visuomenei, apribodamos Kūrėjo mums dovanotą protingą ir laisvą prigimtį. Nors Šiluvos deklaracija tvirtina, kad „valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje“, akivaizdu, kad valdžia dažnai įstatymais būtent tai ir siekia daryti. Ar jai gali pavykti?

Konferencijos „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ rengėjai kviečia aptarti, ar darnaus sugyvenimo siekianti krikščioniška Lietuvos visuomenė turėtų brėžti ribas religijos, sąžinės ir žodžio laisvei, o jei taip, – kokias ir kur; kaip tokios ribos turėtų derėti su protu ir laisvės galia pažymėta prigimtimi, kad būtų atvertas geriausias kelias kiekvieno žmogaus klestėjimui – jo trokštamai laimei.

Šiluvos deklaracija

2021, Šventojo Juozapo ir Šeimos – Amoris laetitia, metų rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo paskelbta Šiluvos deklaracija, kuri priminė, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių̨;
tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.“
Šiluvos deklaracija skelbė, kad „tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“

Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

Trumpai apie Šiluvą

Pirmoji Šiluvos bažnyčia pastatyta 1475 m. jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas. Šiluva ypač išgarsėjo po to, kai 1608 m. čia grupei vaikų pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Popiežius Pijus VI 1775 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtu popiežiaus dekretu patvirtino Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumą. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šiluvos šventovę ypatingai yra pamėgę piligrimai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kasmet rugsėjo mėnesį čia vyksta didieji Šiluvos atlaidai, gausiai sutelkiantys visur išsisklaidžiusią tikinčiųjų bendruomenę bendrai maldai ir bendrystei.

Rugsėjo 7 d. Šiluvoje – mokslinė konferencija „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“

Rugsėjo 7 d., ketvirtadienį, Šiluvoje rengiama nacionalinė mokslinė konferencija „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“. Konferencijos, Šiluvos kultūros centro salėje (Jono Pauliaus II g. 12), pradžia 10 val.

Konferencija skirta apmąstyti 2021 m. rugsėjo 12 d. paskelbtą Šiluvos deklaraciją, priminusią apie būtinybę gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius, tokius kaip žmogaus gyvybė nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinis skirtingumas bei lygiavertiškumas; prigimtinė šeima ir tėvų teisė pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvė.

Konferencijoje savo apmąstymus pateiks Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius (2018–2023 m.) bei  Vatikano miesto valstybės generalinis patarėjas prof. Vincenzo Buonomo,  Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, Alliance Defending Freedom (ADF) Europos advokatūros direktorius Dr. Felixas Boellmannas,  filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis, teisininkė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė ir teisininkai dr. Vygantas Malinauskas bei doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, biomedicinos ekspertas kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bei Teksaso universiteto (JAV) profesorius dr. Markas Regnerusas. Prelegentai iš Lietuvos ir užsienio pasidalins savo įžvalgomis apie tai, ar darnaus sugyvenimo siekianti visuomenė turėtų brėžti naujas ribas religijos, sąžinės ir žodžio laisvei, jei taip, –  kokias ir kur; kaip tokios ribos turėtų derėti su protu ir laisvės galia pažymėta prigimtimi, kad būtų atvertas geriausias kelias kiekvieno žmogaus klestėjimui – jo trokštamai laimei. 

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia.

Konferencijos globėjai:  J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir J.E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Konferencijos organizatoriai – Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas.

Konferencijos pagrindiniai partneriai: Ateitininkų federacija, Konstitucinių asmens teisių institutas, Katalikų bažnyčios kronikos fondas.

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetiniame portale Delfi.lt

Konferencijos partneriai nuolat pildomi.

Jei norite tapti šios konferencijos partneriu ar rėmėju, kviečiame su mumis susisiekti.

Visas nuotraukas galite rasti čia.

1. Straipsnis apie konferenciją Delfi.lt Konferencijoje gvildenti klausimai, ar Lietuvoje yra brėžiamos naujos ribos religijos, sąžinės ir žodžio laisvei? 
2. Straipsnis apie konferenciją. Apmąstant Šiluvos deklaraciją: įžvalgos apie religijos, sąžinės, žodžio laisvę ir jos ribas. 
3. Sveikinimo žodis. Arkivysk. G. Grušas konferencijoje Šiluvoje: Jėzus Kristus ir Jo teikiama ramybė yra mūsų gyvenimo ir veiklos pamatas
4. Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Ideologinė kolonizacija ir religijos laisvė 

5. Prof. Vincenzo Buonomo pranešimas: „Religijos laisvės reikšmė ir ribos šiandien“

6. Prof. Alvydas Jokubaitis: Ar gali trukdyti mus išauginusi krikščionybė?

7. Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Sąžinės laisvės konstitucinė samprata.
8. Prof. dr. Markas Regnerusas: „Viskas keičiasi: kas atsitinka žodžio laisvei, kai iš naujo apibrėžiama santuoka ir šeima“
9. Prof. Liudvika Meškauskaitė: „Žodžio laisvės ribų paieška interneto epochoje“
10. Dr. Felixas Boellmannas: „Religijos ir įsitikinimų reiškimo laisvė Europoje: dabartinių tendencijų ir galimybių vertinimas“
11. Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas. Sąžinės konflikto problema biomedicinoje
12. Dr. Vygantas Malinauskas. Tikėjimo bendruomenės ir individo laisvių susidūrimas: kieno laisvės baigiasi pirmiau?

13. 2023-09-07 KONFERENCIJOS ŠILUVOJE UŽFIKSUOTOS AKIMIRKOS (nuotraukos)

1. J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Ideologinė kolonizacija ir religijos laisvė.
2. Prof. Vincenzo Buonomo. Religijos laisvės reikšmė ir ribos šiandien / The meaning and limits of religious freedom today
3. Prof. Alvydas Jokubaitis. Ar gali trukdyti mus išauginusi krikščionybė?
4. Dr. Vygantas Malinauskas. Tikėjimo bendruomenės ir individo laisvių susidūrimas - kieno laisvės baigiasi pirmiau?
5. Dr. Felix Boellmann. Žodžio, sąžinės ir religijos laisvė Europoje: dabartinių tendencijų ir galimybių vertinimas / Freedom of Religion and Expression in Europe: Assessing current trends and opportunities
6. Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Konstitucinė sąžinės laisvės samprata
7. Prof. dr. Mark Regnerus. Viskas keičiasi: Kas atsitinka žodžio laisvei, kai iš naujo apibrėžiama santuoka ir šeima / Everything Changes: What Happens When to Freedom of Speech when Marriage and Family are Redefined.
8. Kun. prof. habil. dr. Andrius NARBEKOVAS. Sąžinės konflikto problema biomedicinoje
9. Prof. dr. Liudvika MEŠKAUSKAITĖ. Žodžio laisvės ribų paieška interneto epochoje
10. Dainius RADZEVIČIUS. Ką ir kaip (ne)turėtų kritikuoti žurnalistas?