img

Kreipimasis dėl Gyvenimo įgūdžių programos

Kreipimasis dėl Gyvenimo įgūdžių programos

LR Seimo Švietimo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui

El. p. sviemkkt@lrs.lt, arturas.zukauskas@lrs.lt

LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojai Ievai Kačinskaitei – Urbonienei

El. p. ieva.urboniene@lrs.lt

Kitiems LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams

Kopija:

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

El. p. kanceliarija@prezidentas.lt, irena.segaloviciene@prezidentas.lt

LR Seimo laikinosios grupės “Už šeimą” pirmininkei Vilijai Aleknaitei – Abramikienei

El. p. vialek@lrs.lt

LR Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkei Astai Kubilienei

El. p. asta.kubiliene@lrs.lt

LR Švietimo, sporto ir mokslo ministrui Gintautui Jakštui

El. p. smmin@smsm.lt

 

DĖL GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ BENDROSIOS PROGRAMOS

2023–09-20 Vilnius

 

Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau – GĮP),  kuri mokyklose pakeis nuo 2016 m. galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ). Tėvų bendruomenė šios programos atėjimą pasitinka su nerimu.

Pirmą kartą Lietuvos švietimo istorijoje ugdymo turinyje atsiranda programa, kuri yra paremta ne integruoto (pilnutinio), bet suskaidyto (dalinio) lytiškumo samprata. Užuot siekusi atskleisti žmogų kaip asmenį, kaip daugiaplanę būtybę, kurioje suvienyti tiek dvasinis, tiek psichinis, tiek socialinis, tiek materialusis (kūniškasis) gyvenimo klodai, programa pasižymi itin siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.

Dar daugiau, programa yra neutrali lyčiai, taigi ignoruojanti vieną iš pamatinių, prigimtinės šeimos ir visuomenės tvarumą sąlygojančių gėrių, t.y. vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei papildomumą.  Juk be šių kategorijų ir kitos – vyriškumo ir moteriškumo, tėvystės ir motinystės – sąvokos netenka ir turinio, ir prasmės.

Galiausiai, programa vadovaujasi ne lytiškumo ugdymo, bet lytinio švietimo koncepcija, kurio tikslas ne ugdyti (valią, dorą, susivaldymą), bet informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką, etine ir moraline prasme to nevertinant. Iš ugdomosios programos ji tapo prevencine, lytiškumo srityje kalbanti apie saugius lytinius santykius ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją (detaliau priede).

Bet koks lytiškumo ugdymas priklauso nuo turimos pasaulėžiūros. Kaip supranti šeimą, lytį ir žmogų, taip supranti ir lytiškumo ugdymą ir rengimą šeimai. 2016 m. programa buvo paremta prigimtine pasaulėžiūra, prigimtiniu asmens, lyties ir šeimos supratimu, toks, kokį fiksuoja LR Konstitucija. Naujoji, GĮP, yra paremta kita – postmodernistine pasaulėžiūra, suprantančia minėtas kategorijas kaip takias ir socialiai konstruojamas. Ženkli Lietuvos visuomenės dalis savo šeimos gyvenime iki šiol vadovaujasi prigimtine pasaulėžiūra, paremta prigimtiniu asmens, lyties ir šeimos supratimu.

Visuomenei svetima pasaulėžiūra grįsto dalyko atsiradimas privalomame ugdymo turinyje reiškia ne ką kitą, kaip valstybės sankcionuotą moralinį diktatą, tuo pačiu ignoruojant net tėvų prigimtinę teisę auklėti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus. Pasiūlymus šį pasaulėžiūrinį konfliktą išspręsti taikiai, t.y. arba perkelti šią programą į neformalų švietimą, leidžiant mokiniams laisvai pasirinkti jiems priimtina pasaulėžiūra grįstus mokymus, arba užtikrinti tėvų teisę neleisti vaikų į tas GĮP, kurios prieštarauja jų religiniams ir filosofiniams įsitikinimams, ŠMSM atstovai atsako tyla.

 Skirtingai nuo 2016 m., kai rengiant SLURŠ programą, lygiais pagrindais dalyvavo visos suinteresuotos pusės, o diskusijos vyko ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje, GĮP iš esmės rengė vienas asmuo. Rengiant šią programą, tėvų organizacijos nedalyvavo, o ne kartą pateiktas pastabas ŠMSM ignoravo. Nepaisytas net ir LR Seimo Švietimo reikalų komiteto 2021 m. kovo 3 d. protokolinis nutarimas, įpareigojęs ŠMSM įtraukti tėvus į šios programos rengimą ir programos pagrindu laikyti ankstesnę, su visais socialiniais partneriais suderintą programą  (detaliau priede).

Programos koncepcijos ir turinio formavimas vyko ne be tam tikrų ideologiškai angažuotų organizacijų įtakos. Atidžiau panagrinėjus kokie literatūros šaltiniai siūlomi GĮP lytiškumo ugdymo dalies įgyvendinimui, aptinkamos daugiausiai VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų” parengtos metodinės priemonės. Šios organizacijos vadovė buvo vienintelis ne valstybės ar mokslo institucijų atstovas rengiant Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijas (5-10 klasėms). Tas pats asmuo LR ŠMSM nurodymu yra įtrauktas į Nacionalinę programą „Gyvenimo įgūdžių (GĮ) mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme” ir ruoš Gyvenimo dalyko įgūdžių mokytojus „Lytiškumo, lytinės ir reprodukcinės sveikatos dalyje“. Konstatuotina, jog pedagogų kvalifikacijos kėlimas šioje srityje yra išimtinai patikėtas lytinio švietimo paradigmą propaguojančių ekspertų rankas, nenumatant pedagogams galimybės įgyti žinių apie kitokią lytiškumo ugdymo paradigmą.

Daug etinių, moralinių ir teisinių klausimų programoje kelia siūlomas socialinio emocinio ugdymo modelis ir jam įgyvendinti siūlomi būdai ir priemonės. Norėdamas sėkmingai įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programos turinį šio dalyko mokytojas, turi turėti itin daug psichologinių žinių bei profesinį pasirengimą, prilygstantį psichoterapijos studijoms ir pasiekti rezultatą dirbdamas didele, virš 20 vaikų turinčia grupe. Pagal programą turi apie save kalbėti visai klasei – apie savo jausmus klasiokų atžvilgiu, savęs atžvilgiu, savo tėvų atžvilgiu – tokie kalbėjimai yra grupinei psichoterapijai būdinga veikla, kuri būti ir savanoriška, ir specialisto jautriai valdoma, sekant tos grupės psichologinę dinamiką, užtikrinant kiekvieno dalyvio emocinį saugumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į psichologiškai trapesnius ir jautresnius vaikus ir pan. Mokinių pasiekimų vertinimui siūloma naudoti diagnostinius testus, paprastai taikomus psichoterapijoje, kuriuos vertinti gali tik kompetentingas specialistas. Be to, vaikas ar jaunuolis savo tėvų ar jo paties noru lanko psichoterapijos grupę ar individualias konsultacijas, konfidencialumas yra užtikrinamas psichinės sveikatos specialisto etikos kodekso, o Gyvenimo įgūdžių programos atveju vaiko vidinių išgyvenimų atskleidimas mokytojui ir visai klasei nebus nei laisvai pasirinktas, nei apsaugotas nuo kieno nors smalsių akių (detaliau priede).

LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad bet koks teisinis reguliavimas, be kitų dalykų, turi būti paremtas atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, o su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LR Švietimo ir mokslo komiteto prašome:

  1. Organizuoti plačią ir išsamią, atvirą ir demokratinę diskusiją dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos tikslingumo, metodologinio ir mokslinio pagrįstumo, jos suderinamumo su LR Konstitucija tėvų teisių užtikrinimo ir LR Švietimo įstatymu nustatytų siektinų tikslų, uždavinių ir ugdytinų vertybinių orientacijų atžvilgiu bei galimo programos poveikio vaikų ir paauglių psichinei ir fizinei sveikatai, vertybinėms nuostatoms, visuomenės moralei ir socialiniams santykiams įvertinimo.
  2. Tuo tikslu sudaryti parengiamąją darbo grupę, į kurią būtų įtrauktos visų pasaulėžiūrų tėvų grupės, ekspertai, tėvų ir šeimų organizacijos (LR Seimo Statuto 48 str. 8 d.).
  3. Savo iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl GĮP parengimo, turinio formavimo ir įgyvendinimo (rekomendacijų parengimo, metodinių priemonių parinkimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo) (LR Seimo Statuto 49 str. 1 d. 5 p.).
  4. Prašyti Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos, kad įvertintų GĮP esantį socialinio emocinio ugdymo modelį ir jam įgyvendinti siūlomus būdus ir priemones.
  5. Rekomenduoti LR Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai sustabdyti GĮP įgyvendinimą mokyklose iki tol, kol neįvyks minėta diskusija ir nebus atliktas išsamus parlamentinis tyrimas,
  6. Rekomenduoti LR Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą galimo programos poveikio vaikų ir paauglių psichinei ir fizinei sveikatai, vertybinėms nuostatoms, visuomenės moralei ir socialiniams santykiams.

 

Teikia

Rengimo šeimai asociacija

 

Pasirašo:

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Sąjunga „Vardan šeimos”

Ugdymo šeimoje asociacija

VšĮ  „Laisvos visuomenės institutas”

Lietuvos tėvų forumas

 

Su nurodytomis organizacijomis rašto turinys suderintas

Ramūnas Aušrotas,  Rengimo šeimai asociacija, Tel. 8 612 86005, El. paštas: rengimas.seimai@gmail.com

 

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.