LVI pasiūlymas dėl pagalbos krizinio nėštumo situacijoje sistemos ir teisės aktų tobulinimo -

LR Seimo sveikatos reikalų komitetui

LR Seimo narių laikinajai grupei

,,Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“

LR Sveikatos apsaugos ministerijai

Nacionalinei šeimos tarybai

PASIŪLYMAI

DĖL PAGALBOS KRIZINIO NĖŠTUMO SITUACIJOJE SISTEMOS

IR TEISĖS AKTŲ TOBULINIMO

2022-12-14

Vilnius

Šiuo raštu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Lietuvoje vis dar nėra sistemiškai sprendžiama krizinio nėštumo problema, kuri ypatingai aktuali siekiant užtikrinti palankią šeimai aplinką, prieinamą ir efektyvią nėščiųjų bei jų vaikų sveikatos ir gyvybės apsaugą, bet priimami su palankia šeimai politika nesuderinami teisės aktai.

Apgailestaujame, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje suformuota darbo grupė dėl krizinio nėštumo prevencijos ir pagalbos nustojo veikti ir neatnešė visuomenės lūkesčius atspindinčių pokyčių. Vietoje to Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pasirašė įsakymą „Dėl nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2022 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1348), kuriame numatoma plėsti nėštumo nutraukimo būdų spektrą įvedant cheminio aborto[1] praktiką. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šis žingsnis kelia etinių ir teisinių problemų. Pirmiausia, Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Minėtas ministro įsakymas yra pasirašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, kurioje detalizuojamas sąrašas teisės aktų ir norminių dokumentų, nustatančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, 3 punktu. Jame skelbiama, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą taip pat nustato ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Pažymėtina, kad iš šios bendro pobūdžio nuostatos negali ir nekyla teisė poįstatyminiame akte įtvirtinti teisės į nėštumo nutraukimą. Ne tik šis, bet ir kiti įstatymai Lietuvos Respublikoje neįtvirtina teisės į nėštumo nutraukimą, nenustato jo įgyvendinimo garantijų ir sąlygų. Taigi, galima teigti, kad nesant įstatyminio pagrindo, ministro įsakymas, kuriuo yra sukuriama ir detaliai reglamentuojama teisė į nėštumo nutraukimą, pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo principus.

Taip pat būtina pabrėžti, kad, nesant efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir pagalbos moterims bei jų šeimoms sistemos, nėštumo nutraukimo priemonių plėtra valstybėje rodo neigiamą jos institucijų požiūrį į nėštumą ir nėščiąją, neatspindi valstybės ilgalaikių interesų demografijos srityje.

Todėl Jūsų institucijoms pagal kompetenciją siūlome:

Panaikinti prielaidas nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigalioti ministro įsakymui „Dėl nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2022 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1348);
Inicijuoti tarpinstitucinę darbo grupę dėl pagalbos moterims ir šeimai krizinio nėštumo situacijose priemonių ir pagalbos sistemos sukūrimo Lietuvoje.

Laisvos visuomenės instituto direktorė

Diana Karvelienė

_______________

[1] Apraše įvardijamas ,,vaistiniu nėštumo nutraukimu“.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.