Lietuvos Respublikos Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.

„Velnias slypi detalėse“, – taip apie valdančiosios daugumos atstovų pateiktą Partnerystės įstatymą diskusijoje „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“ antradienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu ir filosofu Alvydu Jokubaičiu šalies vadovas įvertino visuomenės skaudulius, nesugebėjimą priimti kitaip gyvenančio ir tautai kylančius filosofinius klausimus.

Pastebi norą susikurti sau „komfortišką užutėkį“

Prezidentas G. Nausėda, paklaustas, ką gali daryti tie, kurie turi valdžią, ir tie, kurie neturi jos, priminė, jog būtinas susitarimas.

„Manyčiau, kad skirtingai nuo viduramžių, valdžią turi visi. Negalima sakyti taip, kad vienoje pusėje yra tie, kurie turi valdžia, o kitoje – tie, kurie jos neturi. Bet suprantu klausimo potekstę, žinoma, turintieji valdžią norėtų padaryti taip, kad tie, kurie balsuoja, renka, kad jie netrukdytų dirbti, kaip dažnai sakome. Šitoje vietoje labai svarbu rasti tą sutarimą. Nes demokratija yra tokia visuomenės sandara, kurioje žmogus, renkantis valdžią, turi teisę turėtų įtaką visuomenės gyvenimui ir tarp rinkimų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis tikino, jog tikrai ne visada diskusija vyksta sklandžiai.

„Ne visada joje keliami tie klausimai, kurie valdžiai patiktų. Ir, žinoma, turbūt niekas, pradedant prezidentu ir baigiant Seimo nariais, nenorėtų, kad prie jo institucijos rikiuotųsi protestuotojais, o jei dar kartais ir peržengiamos raudonos linijos… Rodant plakatus su jo atvaizdu kartuvėse. Tai nėra pakankamai malonus dalykas“, – savo poziciją dėstė jis.

Vis dėlto vienintelis kelias į visuomenės sutarimą yra tik per diskusiją, dėstė G. Nausėda.

„Nėra kito būdo, kaip pasiekti visuomenės sutarimą. Arba jeigu galvojame, kad visuomenės sutarimą galima pasiekti užgniaužiant tuos, kurie galvoja kitaip, tai mes einame ne į visuomenės sutarimą, o einame tiesiu keliu ir labai greitai į Rytus“, – diskusijoje savo poziciją dėstė prezidentas G. Nausėda.

 Lietuvos Respublikos Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.

Jis dar kalbėjo, jog tokių santvarkų Rytuose galima rasti ir ne vieną. Dėl tos priežasties, turint turtingas diskusijos tradicijas, būtina prie jų grįžti, kad ir kaip tai būtų sudėtinga.

„Mes turime grįžti prie diskusijos kultūros. Nes pastebiu norą ir net dalies politikų paskatas susikurti sau komfortišką užutėkį. Nesvarbu, ar kalbėtume apie feisbuko draugus, ar partijų suvažiavimus, kur visi nori pasakyti gerą žodį, niekada nemato problemų. Taip, labai gražus komfortiškas kevalas, kuriame gali gyventi tam tikrą laiką. Bet didžiausias pavojus tokiu atveju yra, kad pradėsi gyventi alternatyvioje realybėje“, – diskusijoje kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda teigė, jog tokiu atveju visi sprendimai bus taip pat skirti alternatyviai realybei, ne tikrovei.

„Tada esi pasmerktas daryti klaidas, jei iš šito neišsivaduosi“, – sakė jis.

„Be vertybių mes einame į prarają“

Vilniaus Arkivyskupas G. Grušas diskusijoje pirštu bedė į lengvą tarpusavio santykio praradimą.

„Tas tarpusavio santykis, jei jis yra prarandamas, o jis lengvai prarandamas. Ar individuališkumu, gobšumu, melu, siekimu įvairių asmeninių galių, tai jis veda tiek asmenį, tiek ir bendruomenę į prarają. Istorija tą yra parodžiusi. Kai žmogus bando savo jėgomis susitvarkyti sau patogų (gyvenimą, aut. p.), pagal save, tai matėm ir kaip imperijos krenta“, – kalbėjo jis.

Arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, jog bažnyčia ateina su aiškia žinia – be vertybių „mes einame į prarają“.

„Reikia atrasti kelią. Kaip prezidentas sako, reikia atrasti diskusiją, kad ji būtų pastatyta ant artimo meilės. Ir visi priimame kitaip mąstančius, kitaip atrodančius. Ar tai rasė, ar lytis, ar lytinė orientacija. Kad būtų pagarba vienų kitiems. O tas dažnai dabar prarandama mūsų viešame diskurse“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar bažnyčia iki šiol yra autoritetas tiek tikintiems, tiek ir ne, G. Grušas teigė, jog pati žinia yra autoritetas.

„Bažnyčios galia yra tas darbas, kurį ji daro. (…) Šitas rūpestis artimo ir siekimas iš tos pagarbos taško kitaip mąstančiam ar atrodančiam, yra ta bazė, pamatas ant kurio viskas tada statoma. Tada gali turėti siekį atrasti tą bendrą sugyvenimą“, – teigė arkivyskupas G. Grušas.

Filosofija persikėlė į gatves

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, filosofas A. Jokubaitis kalbėjo, jog kasdienis filosofavimas prasideda nuo kylančių klausimų ir neaiškumų.

„Polinkis filosofijai žmonėms yra natūralus, žmonės negali nefilosofuoti, jie užduoda klausimus apie visumą. Kai kalbi, jog pradėjo filosofuoti Lietuvos gatvės, keista. Bet tai greičiausiai reiškia, kad Lietuvos žmonėms pradėjo kilti klausimai ir yra daug neaiškumų. Mums nebeaišku, kas yra šeima, kas yra vyras, kas yra moteris, kas yra demokratija. Kai pagrindiniai dalykai tampa nebeaiškūs ir gatvė pradeda filosofuoti“, – sakė jis.

Filosofas diskusijoje kalbėjo, jog dabartinius judesius visuomenėje galima vadinti ir atsivertimu.

„Nemanau, kad gatvė gali pasiekti gilią filosofiją. Jos filosofavimas yra truputį kitoks. Nes politikai yra, man nepatogu sakyti, bet paviršutiniškas dalykas. Daug nuogirdų, paskalų, daug paviršutiniškumo, daug tų pačių žodžių kalbėjimo. Bet kas dabartiniu metu atsitinka Lietuvoje, kai staiga ir politiniame gyvenime atsivertimas – žmonės girdėjo, kas yra demokratija.

Ir 30 metų nuo mokyklos visi mintinai kartojo tuos žodžius. Bet staiga suranda šito žodžio prasmė, kuris buvo nuolatos kasdienybėje. Šie žmonės tampa tikri, manau, jog tai panašu į atsivertimą“, – savo poziciją dėstė filosofas A. Jokubaitis.

Skaityti pilną straipsnį galite čia: DELFI

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.