Europos teisės ir teisingumo centras (angl. European Centre for Law and Justice) parengė ataskaitą už 2009–2019 m. apie kelių Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų ir šiame teisme veikiančių nevyriausybinių organizacijų ryšius. Ataskaitoje analizuojamos įvairios šių ryšių sukeliamos problemos ir ieškoma jų sprendimo.
Toliau dalinamės centro eksperto Christophe‘o Foltzenlogelio komentaru apie ataskaitą.
Atidžiau pažvelgę į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teisėjų biografijas, radome tokių neraminančių faktų, kurių nesitikėjome.
Po šešis mėnesius trukusio tyrimo skelbiame svarbią ataskaitą, iliustruojančią ryšių tarp nevyriausybinių organizacijų ir EŽTT teisėjų mastą, iš to kylančias problemas ir interesų konfliktus.
Nustatėme septynias nevyriausybines organizacijas, kurios aktyviai dalyvauja šio teismo veikloje, ir kurių buvę darbuotojai tirtu laikotarpiu ėjo EŽTT teisėjų pareigas. Bent 22 iš 100 teisėjų, dirbusių nuo 2009 metų, yra buvę šių septynių nevyriausybinių organizacijų darbuotojai arba vadovai.
Tarp jų labiausiai išsiskiria Atviros visuomenės tinklas (angl. Open Society Network), su kuriuo susiję dvylika teisėjų ir kuris finansuoja kitas šešias tyrime minimas organizacijas.
Atviros visuomenės tinklo ir jam pavaldžių organizacijų įtaka problematiška įvairiais aspektais. Labiausiai nerimą kelia faktas, kad 18 iš 22 teisėjų dirbo su bylomis, kurias inicijavo ar parėmė organizacijos, su kuriomis teisėjai anksčiau yra turėję ryšių.
Per pastaruosius 10 metų nustatėme 88 probleminius atvejus. Tik dvylikoje atvejų teisėjai nusišalino nuo bylų dėl savo ryšių su byloje dalyvaujančia NVO. Tai yra tik paviršutiniškas skaičiavimas, nesvarstant artimų finansinių ryšių tarp skirtingų nevyriausybinių organizacijų. Pavyzdžiui, aptarėme ne visas bylas, kur dalyvavo kitos Atviros visuomenės fondo finansuojamos NVO, taip pat aptarėme ne visus atvejus, kuomet teisėjas iš minėto fondo finansuojamos NVO priėmė sprendimus bylose, kur fondas aktyviai veikė.
Tai rimta situacija, kuri verčia suabejoti, ar EŽTT yra nepriklausomas, o teisėjai – nešališki. Šie [vert. past. – interesų] konfliktai turi būti nedelsiant pašalinti. Todėl ataskaitos autoriai siūlo:
- didesnį dėmesį skirti parenkant kandidatus į teisėjo postą, vengti skirti aktyvistus ir kampanijų dalyvius;
- užtikrinti skaidrumą vertinant kandidatų interesus ir ryšius tarp kandidatų, teisėjų ir nevyriausybinių organizacijų;
- formalizuoti teisėjo atšaukimo procedūrą.
Suprasdamas, kokia svarbi yra žmogaus teisių apsaugos sistema Europoje, Europos teisės ir teisingumo centras tikisi, kad ši ataskaita pasitarnaus gerinant teismo funkcionavimą.
Tęsdamas pradėtą darbą Europos teisės ir teisingumo centras nusprendė klausimą oficialiai pateikti Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai pagal 67 Darbo tvarkos taisyklių 67 punktą, kuriame numatyta peticijų rengimo tvarką. Ši asamblėja renka teisėjus, gali atlikti tyrimus ir pateikti rekomendacijas 47 valstybių, kurios yra prisijungusios prie Europos žmogaus teisių konvencijos, atstovams, kuriems šis pranešimas taip pat yra išsiųstas. Kviečiame pasirašyti peticiją čia.
Europos Žmogaus Teisių Teismo nepriklausomumui ir teisėjų nešališkumui užtikrinti reikalinga jūsų parama.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.