img

Ramūnas Aušrotas. Replika po balsavimo dėl „pavojaus vaiko saugumui”

Ramūnas Aušrotas. Replika po balsavimo dėl „pavojaus vaiko saugumui”

LVI teisės eksperto Ramūno Aušroto komentaras asmeninėje Facebook socialinių tinklų paskyroje:

Vakar [2018 m. vasario 6 d.] LR Seime vykęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis paliko slogų įspūdį ir nuvylė. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad supratau, jog teisėkūra Lietuvoje yra politinis kompromisas. Posėdžio metu, tiek iš valstiečių, tiek iš socialdemokratų, tiek iš konservatorių skambėjo retorika, kad mes norime gero šeimai. Tačiau priimti sprendimai realiai priklausė nuo to, kokią institucinę galią turi, tas, kuris sako, ir kokią politinę platformą atstovauja tas, kuris sako.

Posėdis prasidėjo informacija apie tai, kad iš vakaro vykusiose diskusijose buvo pasiektas kompromisas dėl daugumos dalykų. Dėl kelių dalykų kompromiso nebuvo pasiekta, tai buvo palikta svarstyti komitete. Įdomu, kad svarstymas vyko leidžiant pasisakyti tik valstybinių institucijų atstovams. Ir nors posėdyje dalyvavo šeimų organizacijų atstovai ar socialinio darbo ir psichologijos ekspertai, jiems pasisakyti nebuvo leista. Komitetui pirmininkavusi Rimantė Šalaševičiūtė tai grindė tuo, kad visi norintys galėjo pasisakyti klausymų komitete metu prieš savaitę, nors aš mačiau posėdyje žmones, kurie savo žodžio taip ir negavo. Nei klausymų metu (tada pritrūko laiko), nei dabar. Pvz., psichologė Rūta Klišytė arba socialinio darbo ekspertė Ramunė Jurkuvienė. O ir aš pats turiu tenkintis argumentų išsakymu FB paskyroje.

Svarbiausias iš komitete priimtų sprendimų buvo susijęs su „pavojaus saugumui“, kaip vaiko paėmimo pagrindui, klausimu.

Kaip teisininkas pasakysiu, kad tokio pagrindo vaiko atskyrimui nuo tėvų nenumato nei Vaiko teisių konvencija, nei Vaiko teisių komiteto bendrosios rekomendacijos. Tokio pagrindo nėra ir šeimos santykius reguliuojančiame LR Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje, nustatančiame vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Ir neatsitiktinai. Abstrakcijų arba bendrybių niekas nededa į įstatymus. Dedami tik situaciją padedantys kvalifikuoti kriterijai.

Kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pavojų saugumui, nėra. O tai labai svarbu, nes VTAĮT pareigūnams realybėje reikės matuoti situaciją ir priimti sprendimą.

Vaiko teisių komiteto rekomendacijose ir kitų šalių praktikoje, atskyrimo atveju yra vertinama RIZIKA, kad vaikui buvo padaryta ar galėjo būti padaryta REIKŠMINGA ŽALA. (Patiriama reikšminga žala arba galimai patiriama reikšminga žala, tai slenkstis, kuris leidžia pradėti teisiškai pagrįstą intervenciją į šeimą: šeimos priežiūrą, privalomą atvejo vadybą arba planuojamą vaikų perkėlimą į kitą aplinką (cit. Dalija Snieškienė). Beje, Dalijos Snieškienės į komitetą siųsti pasiūlymai, įtraukti reikšmingos žalos kvalifikuojantį kriterijų į įstatymą kaip alternatyvą abstrakčiam pavojui saugumui, komiteto (tyčia ar per klaidą) taip ir nepasiekė.

Kaip kompromisinis variantas į posėdį buvo atneštas siūlymas sukonkretinti „pavojų saugumui” fraze „pavojus fiziniam ir psichiniam saugumui”. Ši frazė buvo ištraukta iš CK 3.271 straipsnio, apibrėžiančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, iš kurių viena yra – užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą. Visų pirma, ji taikoma visai kitame kontekste, ne globos (rūpybos) nustatyme (kurios pagrindai yra analogas vaiko atskyrimui nuo tėvų), bet nusako globėjo (rūpintojo) pareigų įgyvendinimą (tą pabrėžė kelis kartus posėdžiui pirmininkavusi Šalaševičiūtė, bet nebuvo kolegų išgirsta). Antra, savo esme tai yra nieko nesakanti butaforinė frazė, teisinė frazė-šmėkla, kurių ne vieną galime sutikti įstatymuose. Ja tikriausiai norėta pasakyti, kad globėjas turi suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas ir garantuoti būtinus vaiko poreikius (maistą, stogą virš galvos, aprangą, teisės į mokslą ir sveikatą užtikrinimą).

Čia ne pirmas kartas, kai teisėkūroje naudojama argumentacija remiasi ne protu ir sveika nuovoka, kas geriausia situacijoje, bet bandymu rasti kitame įstatyme ar teisės akte panašią frazę ir suskaičiuoti tokių frazių daugį, lyg tai būtų svarbiausias ir geriausias argumentas.

Situacija buvo surežisuota taip, kad balsavimui buvo pasiūlyti du variantai: palikti įstatyme „pavojų saugumui“ kaip vaiko paėmimo pagrindą arba sukonkretinti į „pavojų fiziniam ir psichiniam saugumui“ (kaip alternatyvus variantas). Už pirmąjį balsavo penki iš devynių posėdyje dalyvavusių komiteto narių, už antrąjį – keturi komiteto nariai. Balsuoti už galimybę visai išbraukti „pavojų saugumui“ komitete nebuvo leista.

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.