W. Bradford Wilcox
Po dešimtmetį trukusio susitikinėjimo ir galiausiai apsigyvenimo kartu, įžymybės Liamas Hemsworthas ir Miley Cyrus neseniai susituokė nedidelėje šeimos ir draugų šventėje. Viename interviu L. Hemsworthas sakė: „[Susituokus] santykiai pasikeitė nedaug, tačiau tas… vyro ir žmonos dalykas – puikus. Dievinu jį.“
L. Hemsworthas ir M. Cyrus seka tarp jaunų suaugusiųjų populiarėjančia tendencija: susitikinėti, kurį laiką pagyventi kartu nesusituokus, tuomet – galbūt susituokti.
Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras praneša, kad per dešimtmetį kartu gyvenančių nesusituokusių 25–34 metų suaugusiųjų padaugėjo nuo 12 iki 15 procentų. To paties amžiaus sutuoktinių mažėja: 1978 metais 59 proc. 25–34 metų suaugusiųjų buvo susituokę, šiandien tokių tėra 30 proc. Šeimos tyrimų instituto atstovas Scottas Stanley teigė, kad gyvenimas kartu nesusituokus dabar yra normalizuotas: didžioji dauguma (67 proc.) dabar susituokusių suaugusiųjų praneša, kad yra gyvenę su partneriu nesusituokę.
Taigi nenuostabu, kad gyvenimą kartu nesusituokus daugelis priima kaip žingsnį link santuokos arba jos ekvivalentą. Trys ketvirtadaliai pritaria vaikų auginimui tokioje poroje.
Pasaulyje, kuriame daugelis gyvena „susimetę“, būtų galima manyti, kad santykių kokybės skirtumas tarp gyvenimo kartu nesusituokus ir santuokoje mažėja – kad, kaip sakė L. Hemsworthas, tarp atsidavusių santykių gyvenant kartu ir santuokoje yra mažai skirtumų. Taip mano ir kai kurie ekspertai.
Vis dėlto tyrimai vis patvirtina esminius skirtumus tarp santykių porose, kurios gyvena „susimetusios“ ir yra susituokusios. Naujausias tyrimas pagrįstas 2018 m. gruodį atlikta 2 tūkst. amerikiečių apklausa, kuri trimis santykių sveikatos aplinkybėmis tarp santuokos ir gyvenimo kartu nesusituokus nustatė kategoriškus skirtumus.
Kaip galime matyti žemiau pateiktoje diagramoje, sutuoktiniai yra 12 proc. labiau linkę pranešti apie didelį pasitenkinimą santykiais, 26 proc. labiau linkę pranešti apie didžiausią santykių stabilumą ir 15 proc. labiau linkę pranešti esą labiausiai įsipareigoję. Šios išvados patvirtina ankstesnių tyrimų duomenis, rodančius, kad kartu gyvenančios nesusituokusius poros yra mažiau tarpusavyje įsipareigojusios, labiau pasižymi neištikimybe ir konfliktais bei yra kur kas labiau linkusios nutraukti savo santykius nei sutuoktinių poros.
Štai kokias tris pagrindines išvadas priėjo
tyrėjai:
Susituokę suaugusieji yra labiau linkę pranešti apie pasitenkinimą santykiais nei kartu gyvenantys nesusituokę suaugusieji. Tyrime sutuoktiniai dažniau pranešdavo santykiuose esą „labai laimingi“. Tiesą sakant, kontroliuojant tokius veiksnius kaip išsilavinimas, santykių trukmė ir amžius, ištekėjusios moterys turėjo 54 proc., o vedę vyrai – 49 proc. didesnę tikimybę pakliūti į didžiausio pasitenkinimo santykiais grupę. Atitinkamai kartu gyvenančioms nesusitikusioms moterims ir vyrams ši tikimybė buvo 40 ir 35 proc. Šie grupių skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
Susituokę
suaugusieji yra labiau linkę pranešti apie didesnį tarpusavio įsipareigojimą
nei kartu gyvenantys nesusituokę suaugusieji. Didžiausio tarpusavio
įsipareigojimo grupėje buvo 46 proc. sutuoktinių ir šiek tiek virš 30 proc.
suaugusiųjų, kurie gyvena „susimetę“ (įsipareigojimas buvo apibrėžtas trimis
punktais, kurie matavo, kokiu mastu individai vertina savo santykius ir nori
juos tęsti). Žemiau pateikta diagrama atskleidžia, kad netgi atsižvelgiant į
skirtingas gyvenimo aplinkybes ištekėjusios moterys ir vedę vyrai buvo labiau
nei sugyventiniai linkę pranešti apie didžiausią įsipareigojimo lygį. Vėlgi,
tai yra statistiškai reikšmingi skirtumai.
Šios išvados yra nuoseklios su kitais
tyrimais, parodžiusiais,
kad sugyventinių santykiai yra siejami su mažesniu tarpusavio įsipareigojimu
nei santuokiniai santykiai. Tai turi prasmę, kai atsižvelgiame į kai kurias pagrindines
priežastis, kodėl žmonės apsigyvena kartu: patogumas, finansinė nauda arba „santykių
išbandymas“. Jos labai skiriasi nuo tų priežasčių, dėl kurių žmonės
tuokiasi. Be to, S. Stanley ir Galenos Rhoades tyrimas yra parodęs, kad gyvenimas
kartu nesusituokus yra linkęs pakeisti žmonių požiūrį į santuoką. Kaip paaiškino
G. Rhoades, „gyvenant kartu abi pusės greičiausiai nusprendžia, „kas bus, jei mums
nepavyks“, manydamos, kad galės tiesiog išsikraustyti ir judėti toliau; tai
gali pakenti įsipareigojimo jausmui, kuris būtinas klestinčiai santuokai ir
kurio nori daugelis santuokos siekiančių moterų.“
Galiausiai, susituokę suaugusieji yra labiau linkę pranešti apie didesnį santykių stabilumą nei kartu gyvenantys nesusituokę suaugusieji. Viso stabiliausių santykių grupėje buvo 54 proc. sutuoktinių ir 28 proc. sugyventinių. Žemiau esanti diagrama parodo grupių skirtumus kontroliuojant tokius veiksnius kaip išsilavinimas, santykių trukmė ir amžius. Skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
Iš tikrųjų sugyventinių santykiai pasižymi žymiai didesne tikimybe nutrūkti nei santuokiniai santykiai, įskaitant poras, auginančias vaikus. Ši tendencija galioja ir Europoje, kur gyvenimo kartu nesusituokus praktika yra priimtina kur kas seniau.
Gyvenimui kartu nesusituokus vis labiau plintant, riba tarp santuokos ir paprasčiausio apsigyvenimo kartu gali išnykti, dėl ko jauniems žmonėms bus sunkiau suprasti santuokos priesaikos reikšmę. Tačiau nepaisant sklindančių mitų apie gyvenimo „susimetus“ panašumą į santuoką, kalbant apie tokius santykių kokybės aspektus kaip tarpusavio įsipareigojimas, pasitenkinimas santykiais ir jų stabilumas, tyrimai rodo, kad santuoka yra geriausias pasirinkimas siekiant stiprios ir stabilios sąjungos.
versta pagal Cohabitation Doesn’t Compare: Marriage, Cohabitation, and Relationship Quality
© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.