Nicole M. King, Bryce J. Christensen
Švietimas progresyviuose sluoksniuose yra dievinamas. Galite įvardinti bet kokią problemą – nuo globalinio atšilimo iki patyčių mokyklose – ir įsitikinę, jog ugdymas gali mus išgelbėti, progresyvieji klaupsis ir smilkys pelenus prie švietimo šventyklų. Jų vien tik tikėjimu pagrįstas progresyvusis credo neatspindi, kad švietimo pasiekimai išties priklauso nuo šeimos gyvenimo. Galiausiai progresyvi ideologija įprastai remiasi sekuliariu individualizmu, kuris šeimos gyvenimą apibrėžia kaip kažką vos daugiau nei nesėkmingą individualios laisvės suvaržymą.
Visgi retkarčiais socialiniai mokslai sutrikdo progresyviųjų tikėjimą švietimu, pateikdami įrodymus, kad kai šeimos gyvenimas nenusiseka, nesiseka ir mokiniams. Paskutiniai įrodymai, kad akademiniai pasiekimai priklauso nuo stipraus šeimos gyvenimo, pateikiami Nyderlandų tyrėjų, kurie bando paaiškinti, kodėl kai kurių mokinių pasiekimai yra žemesni nei standartiniais testais prognozuotas jų mokymosi potencialas. Tyrimo pradžioje tyrėjai darė prielaidą, kad studentų akademinio potencialo nerealizavimo problema yra susijusi su jų sveikatos problemomis. Tačiau jų tyrimas neatskleidžia įrodymų, kurie sveikatos problemas pagrįstų kaip mokymosi sunkumų priežastį. Vietoje to įrodymai aiškiai identifikuoja, kad potencialo nerealizavimo priežastis yra tėvų skyrybos.
Tyrimo autoriai iš Groningeno universiteto, Utrechto universiteto ir Nacionalinio Nyderlandų visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos instituto „pripažįsta, kad švietimo pasiekimai turi didelių pasekmių sveikatai vėliau gyvenime“. Duomenys rodo, kad Nyderlanduose, kaip ir kitose šalyse, gyvenimo trukmė ilgėja priklausomai nuo pasiekto švietimo lygio. Todėl mokslininkai sugebėjimus atitinkančio išsilavinimo įgijimą (potencialo išpildymą) laiko labai svarbiu dalyku studentų ateities socioekonominei situacijai ir sveikatai.
Tačiau didelis Nyderlandų mokinių skaičius neišpildo savo potencialo. Įtardami, kad „su sveikata susiję veiksniai“ galėtų būti pirminė tokios edukacinės nesėkmės priežastis, tyrėjai tikėjosi išaiškinti šiuos veiksnius. Padėdami visuomenės sveikatos specialistams nustatyti šiuos duomenis mokslininkai tikėjosi, kad taip „palengvins naudojimą priemonių, kurios suardytų ydingą uždarą ratą tarp prastesnės sveikatos įtakos mokymosi rezultatams, kurie lemia sveikatą vėliau gyvenime.“
Siekiant identifikuoti veiksnius, kurie kliudo mokiniams išpildyti savo potencialo, buvo nagrinėjami 1996-1997 m. įvairiose Nyderlandų vietovėse gimusių ir nuo tada stebimų 1 519 vaikų duomenys. Mokslininkai ypač susitelkė ties septintadaliu (13,6 proc.) mokinių, kurie neišpildė viso savo akademinio potencialo, prognozuoto standartizuotais testais.
Nestebina, kad mokslininkai priėjo išvados, jog mokiniai, pasižymėję dėmesio sutrikimais, vartoję alkoholį, tabaką ir narkotikus mažiau išpildė savo akademinį potencialą nei tokių problemų neturintys jų bendraamžiai. Tačiau patys mokslininkai buvo nustebinti, kai nustatė, jog „nėra įrodymų, kad sveikata veiktų neatitikimą tarp potencialaus ir pasiekto lygio vidurinėje mokykloje“. Mokslininkai pažymi: „Nei vienas iš į tyrimą įtrauktų fizinės sveikatos rodiklių (bendra sveikata, prasirgtų dienų skaičius, astma, reguliarūs galvos skausmai arba migrena, nuovargis) nėra susijęs su neatitikimais tarp standartizuotų testų rodomo potencialo ir per pastaruosius 3 metus realiai apsiekto rezultato“.
Turint omenyje tai, kad patyčioms mokyklose visada buvo skiriama daug dėmesio, tyrimo rezultatai šiuo aspektu mokslininkus taip pat nustebino. Nors jie nustatė ryšį tarp moksleivių patiriamų patyčių ir jų studijų potencialo neatskleidimo dviejų kintamųjų analizėse, daugybinių kintamųjų analizėje (kur tirti ir tokie kintamieji kaip tėvų ugdymas, lytis ir žalingų medžiagų vartojimas) šis ryšys nepasirodė statistiškai reikšmingas.
Šis naujas tyrimas neranda ryšio tarp neįgyvendinto akademinio potencialo ir moksleivių fizinės sveikatos ir reikšmingo ryšio tarp neįgyvendinto potencialo ir patyčių. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad moksleiviai linkę pasiekti mažiau, jei išsiskiria jų tėvai. Naudodami paprastą dviejų kintamųjų analizę mokslininkai apskaičiavo, kad tokie moksleiviai yra daug labiau linkę prarasti savo potencialą nei mokiniai iš neiširusių šeimų (santykinės galimybės 1,5 karto didesnės). Naudodamiesi kompleksiškesne daugybinių kintamųjų analize, kuri įvertina įvairius elementus, tyrėjai pamatė, kad išsiskyrusių tėvų vaikų rizika neišpildyti mokymosi potencialo yra dar didesnė (santykinės galimybės 1,6 karto didesnės).
Įdomu tai, kad tyrėjai tik netiesiogiai pakomentuoja išvadą dėl tėvų skyrybų įtakos, kai patvirtina, kad „stresą keliančios situacijos, rodos, turi didesnės įtakos mokymosi rezultatams nei fizinė sveikata“. Žinoma, mokslininkai pateisinami, kai savo išvadoje teigia, kad „siekiant skatinti lygias galimybes vaikams išpildyti savo mokymosi potencialą, yra labai svarbu, kad mokyklos paremtų […] vaikus, kurie išgyvena stresines gyvenimo situacijas“.
Bet jei progresyvieji nuoširdžiai garbina švietimo šventoves, jie norės ne tik paremti vaikus, kurie kovoja su stresu, neišvengiamai lydinčiu tėvų skyrybas, bet taip pat imsis stresą sąlygojančių tėvų skyrybų prevencijos. Kol tėvų skyrybos išliks dažnos, daug jas išgyvenančių vaikų mokyklose pasieks prastesnių rezultatų nei galėtų. Esminis klausimas yra, ar progresyvieji yra taip įsipareigoję savo tikėjimui švietimu, kad galiausiai liautųsi neįtikėtinai rėmę skyrybas, kurios daro žalos mokymuisi.
versta iš Children falling short in school? Blame parental break-ups
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.