Teisę į sveikatos priežiūros srityje kylančius sąžinės prieštaravimus (angl. conscientious objection) remiančią deklaraciją (toliau – Deklaraciją) yra kviečiami pasirašyti tiek susirūpinę piliečiai, tiek medicinos, teisės ir etikos srityse dirbantys profesionalai.

Dokumento preambulėje rašoma, jog apskritai sąžinės laisvė, arba būtent religijos laisvė, pastaraisiais dešimtmečiais buvo apribota ir yra vis dažniau puolama liberaliomis, pliuralistinėmis ir tolerantiškomis apsimetančiose visuomenėse. Tai akivaizdžiausia medicinos srityje. Išpuoliai apėmė gydytojų, seselių ir kito personalo drausminimą ir atleidimą iš darbo, tokių institucijų kaip globos namai finansinį baudimą, darbdavių prievartavimą teikti sveikatos draudimą nuo jų sąžinei prieštaraujančių dalykų ir kita.

Deklaracijoje teigiama:

1. Sąžinės ir religijos laisvė yra esminės teisės bet kurioje liberalioje, demokratinėje visuomenėje, pripažįstančioje pliuralizmą ir toleranciją.
2. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau – Visuotinė deklaracija) 18 straipsnis teigia: „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas“. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnis bei Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnis yra beveik identiški.
3. Sveikatos priežiūros srityje sąžinė atlieka esminį vaidmenį atliekant profesinį vertinimą – dažnai subtilų ir delikatų. Šis vertinimas yra kasdienis praktikuojančių mediciną darbas. Jeigu sveikatos priežiūros darbuotojai nepaverčiami paprastais (valstybės, paciento, teisinės sistemos) funkcionieriais, jie turi būti laisvi atlikti savo profesinį vertinimą ir leisti savo sąžinei paveikti šį vertinimą. Ši sąžinę atliepiančio profesinio vertinimo laisvė turi būti išversta į laisvę nebūti įtrauktam į tam tikras veiklas ar praktikas, dėl kurių kyla sąžinės prieštaravimai.
4. Vis dėlto religijos ir sąžinės teisės nėra absoliučios. Visuotinės deklaracijos 29 straipsnyje rašoma (panašiai kartojama ir kitur), jog „Kiekvienam, kuris naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis, gali būti taikomi tik tokie apribojimai, kokie yra nustatyti įstatymo, tik tam, kad būtų užtikrintas kitų teisių ir laisvių pripažinimas ir pagarba joms ir kad demokratinėje visuomenėje būtų laikomasi teisėtų moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimų“.
5. Sutinkame su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis tarptautinėmis institucijomis bei konvencijomis, kad sąžinės ir religijos laisvė neturėtų pažeisti kitų asmenų teisėtų teisių ir kad laisvė gali būti ribojama teisingais moralės reikalavimais. Tai taikoma tiek tiesioginiam dalyvavimui įvairiose praktikose, tiek joms padedant ar su jomis bendradarbiaujant, pavyzdžiui, nukreipiant pas kitą praktikuojantį asmenį.
6. Tačiau kitų asmenų teisės nėra pažeidžiamos vien todėl, kad jos negali būti taikomos prieš kitą asmenį, kuris naudojasi savo sąžinės ir religijos laisve – priešingu atveju ši laisvė būtų beprasmė.
7. Be to, moralės reikalavimai yra būtent tai, kas ginčijama sąžinės priekaištų atveju.
8. Dar daugiau, liberaliose, demokratinėse visuomenėse valstybė neturėtų rinktis favoritės moralės sistemos, kuri, nepaisant dėl jos kylančių sąžinės prieštaravimų, viršytų visas kitas. Sąžinės priekaištus patiriantys asmenys neturėtų būti tildomi ar marginalizuojami tik todėl, kad nenori dalyvauti praktikose ar veiklose, kurioms nepritaria.
9. Liberali, demokratinė valstybė ypač negali diktuoti, kad sekuliari (t. y. ne religinė) moralės sistema yra viršesnė už tikinčiųjų teises ar kad viena tam tikra moralės sistema viršija teises tų, kurie patiria nuoširdžius, gilius sąžinės prieštaravimus dėl kai kurių jos principų ar reikalavimų.
10. Sąžinės ir religijos laisvė liberaliose visuomenėse nereiškia, kad „tinka bet kas“. Sveikatos priežiūros darbuotojai neturėtų dangstytis sąžinės ir religijos laisve tiesiog ją tvirtindami. Tam, kad jai būtų taikoma apsauga, asmuo turėtų turėti gilų ir nuoširdų atsidavimą etikos ar religijos – kuri draudžia veiksmus, kuriems jis prieštarauja – principui ar doktrinai.
11. Be to, kad būtų aktualus, religinis ar etinis kodeksas (vert. past. – normų sąvadas) privalo dabar arba praeityje turėti reikšmingą palaikymą visuomenėje, kurioje gyvena sąžinės priekaištus patiriantis asmuo, arba kitoje visuomenėje, kur kodeksas yra lengvai atpažįstamas.
12. Sąžinės prieštaravimus pagrindžiančios tvirtos prielaidos būtų paneigtos, jeigu būtų atskleista, jog aptariamas veiksmas ar praktika yra tokia, kurios atlikimui tam tikromis sveikatos priežiūros aplinkybėmis negali prieštarauti joks protaujantis asmuo.
13. Beveik visi pastarieji atvejai dėl sąžinės laisvės apima veiklas dėl žmogaus gyvenimo pradžios ar pabaigos, pavyzdžiui, kontracepciją ir sterilizaciją, abortą, savižudybę su gydytojo pagalba ir eutanaziją. Protaujantys žmonės turi rimtų prieštaravimų dėl kai kurių ar visų iš šių praktikų teisėtumo ir to, ar įstatymas turėtų versti dalyvauti tokioje veikloje.
14. Vis dėlto akivaizdu, kad sąžinės ir religijos laisvė neturėtų būti traktuojama vien tik arba netgi pirmiausiai atsižvelgiant į tas praktikas, kurios tapo dabartinių kontroversijų židiniais.
15. Net jeigu asmuo nesutinka su sąžinės prieštaravimais dėl kai kurių ar visų aukščiau išvardintų praktikų, jis turėtų būti susirūpinęs dėl to, kad kontroversijos netrukus kils ir dėl tokių atvejų kaip lyties keitimo operacijos, ekstremalios kosmetinės operacijos, įvairūs dirbtinio apvaisinimo būdai, klonavimas, genų redagavimas ir kitos genų inžinerijos formos, kognityvinių funkcijų stiprinimas, našumo didinimas vaistais sporte ir kitose srityse, chimerų kūrimas ir t.t.
16. Ateityje stebėsime šių kontroversiškų praktikų ir veiklų plėtrą, kuri priklausys nuo biotechnologijų pažangos. Jeigu dabar nėra laikas tvirtai paremti sąžinės ir religijos laisvę sveikatos priežiūros srityje, nežinome, kada bus laikas.
17. Net jeigu jaučiatės optimistiškai dėl aktualių arba artimoje ateityje planuojamų kontroversijų, turėtumėte sunerimti dėl to, kas laukia vėliau. Jeigu nesate pasiruošę [sąžinės ir religijos laisvę] užstoti dabar, kad ir kokia būtų jūsų nuomonė apie konkretų klausimą, tuomet kai ateis laikas ir grėsmė kils jūsų asmeninei sąžinei, tikriausiai bus per vėlu. Kas tuo metu ateis į pagalbą jums?
18. Pasirašydami šią Deklaraciją jūs patvirtinate savo paramą teisei į sąžinės laisvę sveikatos priežiūros srityje šiuo kritišku sveikatos priežiūros vystymosi ir požiūrio į medicinos vaidmenį visuomenėje evoliucijos momentu.

Pasirašyti Deklaraciją galima ČIA.

versta iš research.reading.ac.uk

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.