Bulgarija stabdo Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą

Bulgarija stabdo Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą

Nepaisant bandymų visoje Europoje nutildyti Stambulo konvencijos (toliau – Konvencija) kritikus, Konvencijos ratifikavimo procesas kai kuriose šalyse stabdomas.

Kaip jau skelbėme, Slovakijos premjeras neseniai oficialiame pranešime žiniasklaidai pareiškė, kad tol, kol bus Vyriausybės vadovas, neleis inicijuoti šio kontraversiško ir socialinės lyties (gender) sąvoką įtvirtinančio teisinio dokumento ratifikavimo. Slovakijos tėvų atstovai ir kitos nevyriausybinės organizacijos reikalauja ne tik neratifikuoti Konvencijos, bet ir išvis atšaukti jos pasirašymą, kuris, kaip ir daugelyje šalių, įvyko be reikiamo pasirengimo ir išsamių diskusijų su visuomene.

Dar viena šalis stabdanti ratifikavimo procesą – Bulgarija. Moters dienos išvakarėse Bulgarijos Vyriausybės vadovas Boyko Borisovas pareiškė, kad, nors jis ir jo Vyriausybė pasisako už Konvencijos ratifikavimą, Bulgarijos Stačiatikių Bažnyčia, musulmonų bendruomenė ir koalicijos partneriai Vieningų patriotų partija (angl. United Patriots) itin atgrasiai reaguoja į bandymus ratifikuoti šį skandalingą dokumentą. Dar viena koalicijos partija Bulgarijos nacionalinis judėjimas (angl. Bulgarian National Movement) teigia, kad dokumentas atvertų kelią tos pačios lyties santuokoms bei skatintų „mokyklose mokytis nestereotipinių lyčių vaidmenų, tokių kaip homoseksualumas, transvestitizmas ir kitų“. Partija pagrasino ratifikavimo atveju neberemti B. Borisovo Vyriausybės. Taigi kol kas Bulgarijos Vyriausybė renkasi nerizikuoti.

Bulgarijoje spaudimas ratifikuoti Stambulo konvenciją yra itin stiprus. Populiarioji žiniasklaida neįsileidžia kitokias nuomones reiškiančių nevyriausybinių organizacijų žinučių ir siekdama sukurti įspūdį, kad Konvencijai nepritaria tik Bulgarijos Stačiatikių Bažnyčios (kuriai priklauso 80 proc. bulgarų) atstovai ir musulmonų religinės bendruomenės, vadina tai klerikalių jėgų protestu. Tokia strategija padeda neutralizuoti dėl tikėjimo bei Bažnyčios įtakos susiskaldžiusios visuomenės nuomonę ir sudaro įspūdį, jog „Bažnyčia eilinį kartą vadovaujasi atgyvenusiais stereotipais ir siekia savo įtakos“. Naudojantis dramatiškomis smurto artimoje aplinkoje istorijomis visuomenėje bandoma sukelti skandalą ir paniką, o Stambulo konvenciją pateikti kaip neįtikėtinai efektyvią priemonę, kuri išgelbės visas Bulgarijos moteris nuo smurto artimoje aplinkoje. Be to, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose valstybėse, dar neratifikavusiose Stambulo konvencijos, yra naudojamas tas pats spaudimą kuriantis argumentas: „esate viena iš keleto likusių valstybių, kurios neratifikavo Stambulo konvencijos“ arba „Konvencijos neremia tokios valstybės kaip Rusija, Azerbaidžanas, ar jūs lygiuojatės į tokias šalis?“.

Panaši neaiškumo būsena kol kas tvyro ir Latvijoje, Austrijoje bei Kroatijoje, kur tarp Stambulo konvencijos priešininkų ir šalininkų vyksta smarkios diskusijos. Net ir šalyse, kur Konvencija ratifikuota, pasipriešinimas Konvencijai stiprus. Nenuostabu, kadangi iki šiol niekas nesugebėjo aiškiai išaiškinti Konvencijos teksto nuostatų, susijusių su gender sąvoka bei išsklaidyti abejonių dėl tikrųjų Konvencijos tikslų, kurie, akivaizdu, kad peržengia vien tik „kovą su smurtu prieš moterį ir smurtu artimoje aplinkoje“.

Štai Lenkijoje, kur Konvencija buvo ratifikuota dar 2015 metais Evos Kopacz Vyriausybės ir patvirtinta Parlamento, diskusijos dėl šio dokumento netyla iki šiol. Tuo metu opozicijoje buvusi Teisės ir teisingumo (angl. Law and Justice) partija pasmerkė ratifikavimą ir Konvenciją pavadino „legislatyviniu monstru, kuris ne kovoja su smurtu, o tenkina LGBT bendruomenės poreikius“. Jau kitais metais po Konvencijos ratifikavimo imta kalbėti apie Lenkijos planus denonsuoti tarptautinę sutartį. Lenkija iki šiol nesiryžo tam žingsniui, tačiau manytina, kad dabartinė Teisės ir teisingumo partijos atstovo Mateuszo Morawiecki‘o vadovaujama Vyriausybė neleistų ydingoms Konvencijos nuostatoms daryti žalos valstybės teisinei ir švietimo sistemoms, todėl denonsavimas kol kas nėra gyvybiškai būtinas.

Dar viena šalis ratifikavusi Stambulo Konvencija yra Makedonija. 2017 m. gruodžio 22 d. Makedonijos parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją. Tačiau po kelių dienų šalies Prezidentas pasakė stiprią metinę kalbą, kurioje komentavo ir Konvenciją. Kalboje jis išsakė tokius teiginius:

  • „Konvencijos ratifikavimas yra rizikingas, kadangi ji „… įveda naują ir netradicinį socialinės lyties (gender) kaip socialinio konstrukto, kuris yra nepriklausomas nuo biologinės lyties ir gali kisti priklausomai nuo noro, apibrėžimą“;
  • „Tai pažeis ne tik esmines tėvų teises auklėti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus, bet ir vieną pagrindinių visais laikais ir visose civilizacijose galiojusių jaunųjų kartų auklėjimo principų“;
  • „… naujo socialinės lyties supratimo įvedimas be atvirų viešųjų debatų su tėvais, pedagogais, psichologais ir visais, kurie susiję su jaunimo švietimu, lems primestą toleranciją be tikros ir nuoširdžios pagarbos įvairovei“.

Prezidento kalba išprovokavo nevyriausybinių organizacijų National Network against Violence against Women (liet. Nacionalinis tinklas prieš smurtą prieš moteris) ir Platform for Gender Equality (liet. Platforma lyčių lygybei) reakciją, taip pat ir daugelio piliečių kritiką Prezidentui socialiniuose tinkluose. Darbo ir socialinės politikos ministerija reagavo panašiai kritiškai. Visgi nepaisant įtakingų ir garsiai savo paramą reiškiančių Konvencijai grupių, tėvų atstovai bei plačioji Makedonijos visuomenė vis dar nėra linkę pritarti dokumento nuostatoms. Būtent dėl to debatai dėl  Konvencijos ratifikavimo užsitęsė nuo 2011 metų, kai šalis pasirašė dokumentą, iki 2017-ųjų, kai naujai suformuota Vyriausybė užsibrėžė dokumentą ratifikuoti nepaisant Konvencijos priešininkų argumentų.

Plačiau apie gender sampratos problematiką kviečiame skaityt teisininko Ramūno Aušroto straipsnyje Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema?

šaltiniai: pretsedatel.mk, dailysabah.com, europarl.europa.eu

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.