img

Visuomenė remia rizikos valdymu grindžiamą pilnutinį lytiškumo ugdymą ir sako „NE” fragmentuotam lytiniam švietimui, prieštaraujančiam tėvų įsitikinimams

Visuomenė remia rizikos valdymu grindžiamą pilnutinį lytiškumo ugdymą ir sako „NE” fragmentuotam lytiniam švietimui, prieštaraujančiam tėvų įsitikinimams

Visuomenės nuomonės apklausos analizę atlikto Socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė, VDU dėstytoja

 

2023 m. spalio 12-21 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuo 18 m. amžiaus apklausą (N=1001). Respondentai tyrimui atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą. Tyrimas atliktas 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų taikant akivaizdinį interviu.

Kilus diskusijoms dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytiškumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrime pateikti keturi klausimai[1] šia tema. Siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrio dinamiką, du iš jų atkartojo 2018 m. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) užsakymu „Vilmorus“ vykdyto tyrimo (N=1000[2]) klausimus. Gilintasi į: a) požiūrį į tėvų galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus; b) pritarimą ar nepritarimą nepilnamečiams ugdomai nuostatai atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu; c) pritarimą ar nepritarimą mokinių nuo 7 klasės supažindinimui su kontracepcija; d) pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams. Siekta identifikuoti poziciją lytiškumo ugdymo turinio klausimais, atsekant, kurią ugdymo koncepciją visuomenė linksta remti.

Tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimuose pateikti klausimai sieti su lytiškumo ugdymo koncepcijos kryptį padedančiais identifikuoti tokios krypties tyrimuose taikomais kriterijais: a) laikysena susilaikymo nuo lytinių santykių/jų atidėjimo klausimu (skatinama ar atmetama); b) pozicija lytiškumo ugdymo prioritetų klausimu (prioritetas teikiamas rengimui ilgalaikiams santykiams/šeimai, formuojant pilnutinę asmens lytiškumo sampratą ar saugių ir malonių lytinių santykių, supažindinimo su kontracepcija akcentavimui); c) laikysena seksualinių orientacijų, tapatumų, mažumų klausimu (normalizavimas-nenormalizavimas). Tyrimas grįstas išeities pozicija, kad lytiškumo ugdymo turinys neatsiejamas nuo vertybinės–pasaulėžiūrinės prieigos, sąlygojančios atitinkamą lytiškumo sampratą ir iš to kylančią jo ugdymo koncepciją – turinį, formatą, laiką, vietą ir būdą, kaip, ką ir kada tikslinga perteikti nepilnamečiams. Siekta identifikuoti, kurią lytiškumo ugdymo kryptį visuomenė linkusi remti: 1) tėvų įsitikinimais grindžiamą daugiau ar mažiau individualizuotą lytiškumo ugdymą atsižvelgiant į nepilnamečių emocinę, psichosocialinę, fizinę brandą, gyvenimišką situaciją ir patirtį, orientuojantis į rizikos vengimu grindžiamą pilnutinį lytiškumo ugdymą, integruojantį holistinį požiūrį į asmenį ir lytiškumą ar 2) unifikuotą lytiškumo ugdymą, dažnai apeinant individualius asmens brandos, jo pasaulėžiūrinius įsitikinimus ir orientuojantis į rizikos pasekmių kontrole grįstą dalinį lytiškumo ugdymą, fokusuojantis į lytinio švietimo turinį.[3]

Abiejų lytiškumo ugdymo krypčių išeities pozicija iš esmės skirtinga: rizikos vengimo strategija grindžiamoje lytiškumo ugdymo programoje skatinamas susilaikymas nuo lytinių santykių juos atidedant; vadovaujamasi pirminės ugdomosios prevencijos modeliu; rizikos pasekmių mažinimo strategija grindžiamame lytiškumo ugdyme siekiama mažinti rizikos pasekmes informuojant nepilnamečius apie saugius lytinius santykius ir remiantis antrinės prevencijos (orientuotos į lytiškai aktyvius paauglius) modeliu. Jei pirmoji koncepcija orientuota į rengimą šeimai ir laipsnišką jaunimo kaip būsimų tėvų vaidmens formavimą, tai antroji – į mokymą, kaip apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) ir neplanuoto nėštumo; supažindinimą su kontracepcija, seksualinių orientacijų ir tapatumų įvairove. Pirmoji pripažįsta tėvų teisę pasirinkti, kokiu būdu ugdyti savo vaikų lytiškumą ir a priori remiasi prielaida, kad jie tą savu būdu daro šeimoje pagal pilnutinio, integruoto lytiškumo ugdymo kryptį, siekiančią ugdyti asmenybę, gebančią kurti brandžius santykius, šeimą, apimančią ir ankstyvų lytinių santykių bei su jais susijusių rizikų prevenciją. Antroji kryptis grindžiama išankstine prielaida, kad dauguma nepilnamečių yra lytiškai aktyvūs, o jų tėvai su jais nekalba lytiškumo temomis, todėl orientuojamasi į lytinį švietimą, dalinį, dezintegruotą lytiškumo ugdymą siekiant mažinti paauglių rizikingų lytinių santykių ir nėštumų skaičių, LPI plitimą, didinant kontraceptinių priemonių prieinamumą, skatinant jų vartojimą ir formuojant nuostatą, kad lytiniuose santykiuose svarbus saugumo ir malonumo aspektas, minimizuojant gyvybės pradėjimo ir šeimos klausimų tematiką.

GĮUP turinio analizė rodo, kad ji grindžiama antrąja lytiškumo ugdymo kryptimi, kuri į Lietuvos švietimo sistemą įneša esminį vertybinį lūžį: diegiama visuomenės palaikymo neturinti privaloma ugdymo programa, grindžiama selektyviu, fragmentuotu požiūriu į asmens lytiškumą,[4] siekiant formuoti lyčiai neutralios seksualinės elgsenos nuostatas, akcentuojant informavimą (žinių apie saugią seksualinę elgseną, seksualumo raišką, jo įvairovę), o ne visapusišką asmens ugdymą. T. y., programa atstovauja rizikos pasekmių mažinimo kryptį ir dalinį, dezintegruotą lytiškumo ugdymą, orientuotą į emotyvizmą, ir, nepaisant savo turiniu antrinei prevencijai būdingos strategijos, privalomuoju būdu imta taikyti visiems. Tai kelia pagrįstas dvejones dėl vertybinio ir metodologinio tokio turinio programos taikymo visuotinumo pagrįstumo ir skatina tirti visuomenės nuomonę šiuo klausimu.

 

Lytiškumo ugdymo turinio pasirinkimas – tėvų teisė ar švietimo sistemos diktatūra?

Minėtos lytiškumo ugdymo koncepcijos pasižymi skirtinga vertybine–pasaulėžiūrine prieiga prie asmens lytiškumo sampratos, nes būtent pastaroji ir apsprendžia lytiškumo ugdymo turinį. Šis aspektas sąlygoja tai, kad remiantis respublikiniais ir tarptautiniais teisės aktais[5], tame tarpe ir Romos Katalikų Bažnyčios[6], popiežiaus Pranciškaus pabrėžiama tėvų teise[7] parinkti savo vaikams jų šeimos įsitikinimus atitinkančią lytiškumo ugdymo kryptį. Vis tik, įvedant GĮUP, į tai nebuvo atsižvelgta, o programoje naudojant nevienareikšmiškai savo turiniu suprantamą lytiškumo ugdymo sąvoką tėvams suponuotas klaidingas ir realybės neatitinkantis lūkestis dėl pilnutinio, galimai jų įsitikinimus atitinkančio lytiškumo ugdymo mokykloje. Visgi programos turinio analizė rodo, kad tiek tematiškai, tiek metodologiškai joje fokusuojamasi į fragmentuotą, subiologintą asmens lytiškumo sampratą, tad svarbu išsiaiškinti, kokio lytiškumo ugdymo turinio tikisi visuomenė.

Tyrimas atskleidė, kad visuomenė a) linkusi rinktis jos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc., žr. 1 pav.); tikimasi, kad jis bus b) orientuotas į brandžios asmenybės ugdymą, atsakingo požiūrio į lytinius santykius formavimą, ugdant jaunuoliams nuostatą atidėti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui (75,1 proc., žr. 4 pav.). Atsiskleidžia ir c) lūkestis prigimtinės šeimos samprata grindžiamo lytiškumo ugdymui, kuriame pripažįstamas vyro ir moters skirtingumas ir papildomumas kaip šeimos kūrimo ir jos sampratos pagrindas (68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, žr. 10 pav.). Taigi, stebima tendencija, kad visuomenė: a) neprieštarauja lytiškumo ugdymui mokyklose; b) reikalauja užtikrinti tėvų teisę parinkti vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį; c) tikisi brandžios asmenybės ugdymo; d) remia pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą prigimtinės šeimos samprata ir holistiniu požiūriu į lytiškumą, pripažįstant prigimtinį vyro ir moters skirtingumą bei papildomumą kaip pamatinę vertybę ir visuomenės gėrį.

1 pav. Požiūris į tėvų teisę turėti galimybę savo vaikams parinkti lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, visuomenė neneigia ir neatmeta lytiškumo ugdymo reikšmės ir svarbos nepilnamečiams, tačiau daro aiškią skirtį tarp to, kokio ugdymo ji nori ir to, kas jai siūloma. Tikimasi teisėto ir pagarbaus požiūrio į tėvų pasirinkimo teisę ir jų vertybinę-pasaulėžiūrinę poziciją parenkant lytiškumo ugdymo turinį. Tą atskleidžia tiek bendrieji tyrimo rezultatai, tiek jų pjūviai pagal atskiras socio-demografines charakteristikas ir politines preferencijas – nepriklausomai nuo jų, aiškiai pasisakoma už tėvų galimybę rinktis lytiškumo ugdymo turinį pagal pasaulėžiūrinius įsitikinimus: didžioji dalis (59,8 proc.) tam pritaria, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13,8 proc.) nepalaiko, ketvirtadalis (26,4 proc., žr. 1 pav.) neturi nuomonės. Pagal visus socio-demografinius pjūvius šios pozicijos palaikymas viršija 50 proc. ir svyruoja nuo 53,7 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 71,1 proc. (verslininkai, įmonės savininkai).

Lytiškumo ugdymo turinio pasirinkimo pagal tėvų įsitikinimus reikšmę ypač pabrėžia vilniečiai (65,6 proc.) ir vaikus auginantys tėvai (68 proc.): šiais atvejais atitinkamai 5,8 ir 8,2 procentiniais punktais viršijamas bendrasis pritarimo tiriamai nuostatai vidurkis. Beveik pagal visus socio-demografinius kriterijus, išskyrus jaunimą iki 29 m. (53,7 proc.), vyrus (56,9 proc.), vyresnius nei 70 m. (58,5 proc.) ir gyvenančius ne Vilniuje (nuo 57,8 proc. iki 59,3 proc., žr. 2 pav.) už tėvų galimybę parinkti savo vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį pasisakoma dažniau nei bendrasis tokios pozicijos vidurkis (59,8 proc., žr. 1 pav.). Neturintieji vaikų (28,5 proc.) ženkliai dažniau, nei juos auginantieji (19,7 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, kaip ir tie, kam šis klausimas dar ar jau mažiau aktualus – jaunimas iki 29 m. (tikėtina, dar neturintis atitinkamo amžiaus vaikų, 29,9 proc.) ir vyresni nei 70 m. (32,7 proc.). Nuomonės dažniau, nei bendrasis vidurkis neturi ir vyrai (29,8 proc., žr. 3 pav.), paprastai kiek mažiau besidomintys ugdymo turiniu.

Tėvų teisei parinkti savo vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo modelį nepritariama nuo 2,8 (didmiesčių gyventojai) iki 7,1 (vilniečiai) ar net 9 (verslininkai, įmonės savininkai) kartų rečiau: dažniausiai, bet vos penktadalis (20,4 proc.) tokiai nuostatai nepritaria didmiesčių gyventojai (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), mažiau nei dešimtadalis verslininkų ir įmonių savininkų (7,9 proc.), vyresnių nei 70 m. (8,9 proc.), vilniečių ir 401-500 eur mėnesiui šeimos nariui gaunančiųjų (po 9,2 proc., žr. 2 pav.). Išskirtinė yra vilniečių pozicija: jie 7 kartus dažniau pasisako už tėvų teisę parinkti savo vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo modelį (65,6 proc.), nei ją atmesti (vos 9,2 proc.), rečiau yra neapsisprendę (25,1 proc.; kitose grupėse nuo 20,4 iki 30,7 proc., žr. 2 pav.). Panašu, kad perdėtas spaudimas lytiškumo ugdymo temomis ir tik vienos jo krypties eskalavimas, ypač viešojoje erdvėje, skatina vilniečius prisiimti aiškesnę ir tvirtesnę poziciją šiuo klausimu.

2 pav. Požiūris į tėvų teisę turėti galimybę savo vaikams parinkti šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį pagal socio-demografinius kriterijus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Pagal politines preferencijas visų partijų rėmėjai aiškiai palaiko tėvų teisę parinkti savo vaikams jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį. Pritarimas daugumoje atvejų viršija bendrąjį palaikymo vidurkį (59,8 proc., žr. 1 pav.) ir svyruoja nuo 62,5 proc. (Lietuvos regionų partijos; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos) iki 83,3 proc. (Laisvės partijos, žr. 3 pav.). Ryškiausiai tėvų pasirinkimo teisę pabrėžia remiantieji Laisvės partiją (83,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (70,4 proc.), kiek mažiau – Lietuvos socialdemokratų (64,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (63,0 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ (62,7 proc.) šalininkai. Mažiausiai, žemiau už bendrąjį vidurkį paramą šiai pozicijai išsako remiantieji LR liberalų sąjūdį (42,6 proc.), partiją Laisvė ir teisingumas (52,4 proc.), TS-LKD (54,8 proc.), Darbo partiją (58,6 proc., 3 pav.).

3 pav. Požiūris į tėvų teisę turėti galimybę savo vaikams parinkti šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį pagal politines preferencijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Pastebėtina, kad paramos tokiai pozicijai pamatas pagal politines preferencijas gali būti skirtingas ir grindžiamas vertybiniais-pasaulėžiūriniais įsitikinimais. Pvz., Laisvės partijos rėmėjai, tikėtina, pritariantys jos politinių siekių, susijusių su lytiškumo sritimi, linijai akcentuoja tokio pasirinkimo būtinybę galimai siekdami galimybės rinktis specifiškai jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą, leidžiantį plėtoti dar liberalesnes, nuo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio išlaisvintas nuostatas lytiškumo klausimais, tačiau tam reikalingi papildomi tyrimai. Kita vertus, net ir atstovaudami, tikėtina, liberalesnius įsitikinimus atitinkančią lytiškumo ugdymo kryptį, remiantieji Laisvės partiją pripažįsta ir kitų tėvų teisę parinkti savo vaikams jų šeimos įsitikinimus atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos turinį. Tai kelia pagrįstą klausimą, kiek Laisvės partijos atstovai Seime žino realią savo rėmėjų poziciją šiais klausimais ir kiek ją atstovauja savo politinėje darbotvarkėje, t. y., kiek realiai yra įsiklausoma į rinkėjų valią ir kiek atstovaujami tik atskirų grupių interesai. Panašiai Liberalų sąjūdžio atveju: jų rėmėjų laikysena (mažiausias, 42,6 proc. pritarimas tėvų teisei rinktis, 23,4 proc. ją atmeta), panašu, prieštarauja liberalizmo nuostatoms. Panašiai TS-LKD rėmėjai: po Liberalų jie antri pagal dažnumą (22,6 proc.) tokios teisės nenumatytų.

 

Lytiškumo ugdymas – ugdymo kurti ilgalaikius santykius ar saugaus lytinio elgesio mokymo priemonė?

Aptariant tyrimo duomenis svarbi išeities pozicija, kad lytiškumo klausimai betarpiškai susiję su doroviniu ir vertybiniu-pasaulėžiūriniu asmens ugdymu, formuojančiu jo požiūrį į lytiškumą, šeimą, santuoką, gyvybę, vyro ir moters tarpusavio santykius. Natūralu tikėtis, kad pagrindinį žodį tame, koks lytiškumo ugdymo turinys turėtų būti plėtojamas švietimo įstaigose, pirmiausia turėtų tarti pagal LR Konstituciją už vaikų dorovinį ugdymą atsakingi asmenys – tėvai, globėjai, įtėviai. Vis tik, naujosios GĮUP kūrimo procesas ir diegimas į mokyklas atskleidė priešingą tendenciją – Lietuvos Švietimo, sporto ir mokslo ministerija keisdama lytiškumo ugdymo modelį (pereidama nuo neformalaus SLURŠ formato prie formalaus ir privalomo GĮUP modelio) netyrė nei tėvų, nei visuomenės nuomonės šiuo klausimu, todėl neaišku, dėl ko imtos kardinaliai keisti iki tol plėtotos SLURŠ programos pamatinės nuostatos lytiškumo ugdymo srityje, tuo labiau, kad 2018 m. ir 2023 m. „Vilmorus“ reprezentatyvūs tyrimai atskleidė, jog per penkerius metus tik dar labiau išryškėjo visuomenės palaikymas nepilnamečių ugdymui pagal pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, skatinančią atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Jei 2018 m. tam pritarė 68,5 proc., tai 2023 m. 75,1 proc., nepritariančiųjų daliai nekintant (atitinkamai 10,1 proc. ir 10,0 proc.) ir ženkliai mažėjant neapsisprendimui (nuo 24 proc. iki 14,9 proc., žr. 4 pav.).

Taigi, visuomenės palaikymas siekiui ugdyti nepilnamečiams nuostatą vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų (atidedant juos vėlesniam amžiui, siejant su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu) augo neturinčiųjų nuomonės mažėjimo sąskaita. Remiantis tyrimų rezultatais matoma tendencija, kad: 1) aiškiau prisiimama pozicija su lytiškumo ugdymu susijusiais klausimais; 2) visuomenei rūpi, kokia vertybinė ir elgsenos pozicija lytiškumo srityje formuojama jaunimui; 3) palaikoma pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepcija, orientuota į rizikos valdymu grindžiamą lytiškumo ugdymą, būdingą buvusiai SLURŠ programai ir netaikomą GĮUP. Kitas svarbias nepilnamečių ugdymo programas integruojanti GĮUP lytiškumo ugdymo srityje ėmė diegti visuomenės nuomonės ir jos lūkesčių neatitinkantį, jiems prieštaraujantį turinį, įnešdama į visuomenę papildomas įtampas ir atverdama kelią teisiniam nihilizmui, valstybiniu lygmeniu pasireiškiančiam per švietimo sistemoje priimtų sprendimų tiesioginį prieštaravimą minėtuose LR ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytoms tėvų teisėms, susijusioms su ugdymo turinio parinkimu savo vaikams.

4 pav. Požiūris į nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą nepilnamečiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000[8], Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, visuomenė tvirtai laikosi pozicijos, kad nepilnamečiams taikomo lytiškumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti jų sąmoningumą atidėti lytinius santykius ir sieti juos su branda. Nuo 2018 m. iki 2023 m. pastebimai išaugusi tokia pozicija leidžia teigti, kad visuomenė ne tik palaiko konservatyvios krypties lytiškumo ugdymo koncepciją, bet ir aiškiau ją išreiškia: per penkis metus parama jai išaugo 6,6 proc., kas rodo, kad visuomenei daromas spaudimas lytiškumo klausimais sąlygojo priešingą reakciją: lauktos liberalios laikysenos sukonservatyvėjimą. Tokios pozicijos vienodai tvirtai laikomasi nepriklausomai nuo lyties (79,5 proc. moterų ir 70,4 proc. vyrų), amžiaus (nuo 66,0 proc. tarp asmenų iki 29 m. iki 81,3 proc. tarp 40-49 m. amžiaus), tad ne tik vyresnioji karta, bet ir du trečdaliai jaunimo iki 29 m. remia pilnutiniu lytiškumo ugdymu grindžiamos pozicijos taikymą nepilnamečiams. Panašiai ir išsimokslinimo atveju: ją remia nuo 74,3 proc. iki 77,1 proc., ir ši parama ryškiausiai matoma tarp įgijusių aukštąjį išsimokslinimą (77,1 proc.), kurių tarpe yra ir mažiausiai neapsisprendusių šiuo klausimu (13,2 proc.). Pagal socialinę padėtį šią poziciją remia nuo 66,7 proc. (moksleiviai/studentai) iki 87,2 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai) gyventojų, o net ir mažiausią palaikymą išreiškusiųjų tarpe aiški didžioji dalis, net du trečdaliai palaiko nuostatą formuoti nepilnamečiams atsakingą lytinį elgesį, siejant lytinius santykius su vyresniu amžiumi, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Tokia pozicija būdinga žemesnės kvalifikacijos asmenims – bedarbiams (67,9 proc.), darbininkams (69,5 proc.), moksleiviams/studentams (66,7 proc.). Analogiška pozicija palaikoma pagal pajamas: nuo 73,1-73,2 proc. tarp žemiausių pajamų gavėjų iki 77,8-79,2 aukščiausių pajamų grupėje; augant pajamoms mažiau dvejojama savo pozicija (nuo 11,3 proc. iki 14,4 proc.). Pagal gyvenamąją vietą šią poziciją remia nuo 74 proc. iki 75,9 proc., ryškiausiai Vilniuje (75,9 proc.), kur mažiausiai yra ir nepritariančių tokiam ugdymui (vos 6,7 proc., kitose grupėse nuo 8 proc. iki 14,3 proc.) ir daugiausia neturinčių nuomonės (17,4 proc.). Į lytinių santykių atidėjimą orientuotas lytiškumo ugdymas remiamas nepriklausomai nuo to, turima (77 proc.) ar neturima vaikų (74,5 proc., žr. 5 pav.). Taigi, socio-demografiniai kriterijai neturi lemiamos įtakos aiškiam visuomenės pritarimui dėl pozicijos nepilnamečiams formuoti nuostatą neskubėti su lytiniais santykiais, skatinant juos atidėti vėlesniam amžiui ir didesnei brandai. Kartu tai rodo palankumą pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepcijai.

5 pav. Požiūris į nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą nepilnamečiams, pagal socio-demografinius kriterijus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Lyginant 2018 m. ir 2023 m. duomenis, susilaikymo nuo lytinių santykių (jų atidėjimo) nuostatą palaiko aiški dauguma, nepriklausomai nuo socio-demografinių kriterijų, ir šis palaikymas per penkis metus tik augo: padaugėjo tam pritariančių vyrų ir moterų (nuo 64,5 proc. iki 70,4 proc. vyrų, nuo 72,3 proc. iki 79,5 proc. moterų), palaikymas augo visose amžiaus grupėse (2018 m. nuo 67,6 proc. iki 73,4 proc.; 2023 m. nuo 66,0 iki 81,3 proc.), ryškiausiai tarp 40-69 m. amžiaus žmonių, tikėtina, auginančių paauglius vaikus ar anūkus (76,5-81,3 proc. 2023 m., žr. 6 pav.), žemiausias tarp jauniausiųjų, tačiau stebint taip pat akivaizdų jų pozicijos pokytį – 2018 m. aptariamai nuostatai pritarė 56,7 proc., 2023 m. – 66,0 proc.; nuo 22,4 proc. iki 17 proc. sumažėjo nepritariančiųjų dalis pritarimo laikysenos išaugimo sąskaita. Taigi, nors jauniausiajai amžiumi tiriamųjų grupei ir būdingas kiek liberalesnis požiūris tiriamu klausimu, vis tik net du trečdaliai jų remia nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą.

Išliko tendencija, kad labiausiai nuostatai vengti neįpareigojančių lytinių santykių pritaria įgiję aukštąjį išsimokslinimą (77,2 proc. 2018 m., 77,1 proc. 2023), išaugo palaikymas vidurinio, aukštesniojo (atitinkamai nuo 65 proc. iki 74,3) ir nebaigto vidurinio išsilavinimo grupėse (nuo 69,2 proc. iki 75,9 proc.). Pritarimas minėtai nuostatai augo ir didėjant pajamoms (nuo 77,8 iki 79,2 proc.), mažėjant neapsisprendusiųjų daliai (nuo 14,4 proc. iki 11,3 proc.). Per penkis metus išaugo palaikymas tarp specialistų (70,4 proc. 2018 m., 78,8 proc. 2023 m.), pensininkų (atitinkamai 71 proc. ir 76,3 proc.). Kiek mažesnis jis liko tarp žemesnės kvalifikacijos atstovų: darbininkų (atitinkamai 63,1 proc. ir 69,5 proc.), bedarbių (62,9 proc. ir 67,9), moksleivių ir studentų (51,9 proc. ir 66,7 proc.), tačiau ir čia du trečdaliai pritaria nuostatai vengti neįpareigojančių lytinių santykių, ir šis pritarimas per penkis metus didėjo nuo 5 iki 14,8 procentinių punktų. Taigi, nepriklausomai nuo socio-demografinių kriterijų visose grupėse didžioji dalis palaiko konservatyvųjį mokymą apie lytinius santykius, o nepritarimas jam daugumoje atvejų svyruoja tarp 4,8 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai) iki 10,1-14 proc., o kiek ryškesnio palaikymo sulaukia išskirtinai tik tarp jaunimo (17 proc. iki 29 m., 23,5 proc. tarp moksleivių ir studentų).

Atsiskleidė, kad nėra nei vienos politinės partijos, kurios šalininkai palaikytų programą, formuojančią lytiškumo ugdymo nuostatą, siejamą ne su šeima, o trumpalaikiais neįpareigojančiais santykiais. Priešingai, remiamas lytiškumo ugdymas, orientuotas į atsakingų santykių kūrimą ir susilaikymo nuostatos formavimą: nuo 63,8 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 91,7 proc. (Regionų partijos rėmėjai). Ypač šią poziciją remia Tautos ir teisingumo sąjungos (88,9 proc.), Laisvės ir teisingumo (81,0 proc.), TS-LKD (80,6 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,0 proc.), Socialdemokratų partijos (78,9 proc.) šalininkai. Svarbus tyrimo radinys yra tai, kad šiai nuostatai pritaria dauguma Laisvės (75 proc.) ir Darbo partijų (72,4 proc.) rėmėjų, kiek rečiau paramą išsako LR liberalų sąjūdžio (63,8 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (68,5 proc., žr. 6 pav.) šalininkai.

6 pav. Požiūris į nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą nepilnamečiams, pagal politines preferencijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Tyrimas atskleidė, kad tiek pozicinių, tiek opozicinių politinių partijų šalininkai aiškiai nuo dviejų trečdalių iki absoliučios daugumos remia lytiškumo ugdymą, siejamą su pilnutiniu asmens formavimu lytiškumo srityje, siekiant lytinių santykių atidėjimo vėlesniam laikui ir jų siejimo su meile, ilgalaikiais įsipareigojimais, šeimos kūrimu. Taigi, politikams ir visuomenei siunčiama aiški žinia, kad nepritariama tai lytiškumo ugdymo koncepcijai, kuri neišdiskutavus jos su visuomene ir neatsiklausus tėvų sutikimo imta diegti mokyklose per privalomą formaliąją GĮUP.

 

Nuoseklus rengimas šeimai ar ankstyvas supažindinimas su kontracepcija?

2018 m. teiraujantis, ar rengti jaunuolius darniems šeimos santykiams ir tėvystei yra svarbiau, nei supažindinti juos su kontracepcija, darnių šeimos santykių kūrimo koncepciją palaikė netoli dviejų trečdalių (61,9 proc.), nepalaikė 14,1 proc., nuomonės neturėjo 24 proc. Taigi, tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų rėmė grindžiamą rizikos vengimu arba pilnutinį, integruotą ir atmetė į rizikos pasekmių mažinimą orientuotą dalinį, dezintegruotą lytiškumo ugdymą. Pirmasis lytiškumo ugdymo modelis veikė 2016 m. SLURŠ programoje, siekusioje ugdyti jaunuolių atsparumą rizikingam elgesiui, integruojant ir tokios elgsenos pasekmių kontrolę. Tuo tarpu nuo 2023 m. rugsėjo mokyklose diegiama GĮUP orientuota į dalinio lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą lytinio švietimo prieiga ir rizikos pasekmių mažinimo strategija bei emotyvizmu[9], pažeidžia LR ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytą pirminę tėvų teisę parinkti savo vaikams ugdymo turinį ir primeta ugdymo proceso dalyviams tik viena pasaulėžiūra grįstą, į lytinio švietimo turinį orientuotą lytiškumo ugdymą. Esant tokioms aplinkybėms „Vilmorus“ atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, kokios pozicijos visuomenė laikosi septintokų supažindinimo su kontracepcija klausimu, kuris įtrauktas į GĮUP programos 7-ai klasei turinį.

Gvildenant visuomenės požiūrį šiuo klausimu pirmiausia svarbu pabrėžti, kad nei viena lytiškumo ugdymo koncepcija neatmeta poreikio kalbėti apie kontraceptines priemones, tačiau esama esminių skirtumų pozicijoje, kokio pobūdžio ir turinio informacija, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu ir kokiai auditorijai pateikiama, kokių tikslų ja siekiama (informuojant apie kontracepcijos veikimą ir šalutinius poveikius, skatinant lytinių santykių atidėjimą; skatinant kontracepcijos naudojimą ir lytinį aktyvumą jauname amžiuje, didinant jos prieinamumą). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei pusė (59,3 proc.) gyventojų pritaria tokiai lytiškumo ugdymo turinio sudedamajai daliai, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) ją vertina neigiamai, mažiau nei penktadalis neturi nuomonės (17,4 proc., 7 pav.). Tai rodo, kad: a) kiek daugiau nei pusė gyventojų pritaria septintokų supažindinimui su kontracepcija; b) lieka nežinomas ir tik numanomas tokio palaikymo motyvas ir turinys; c) prisiimama daugiau nei du kartus tvirtesnė ir aiškesnė nepritarimo ankstyvam nepilnamečių supažindinimui su kontracepcija pozicija, nei vertinant lytinių santykių atidėjimo vėlesniam laikui nuostatos formavimą (žr. 4 pav. ir 7 pav.).

7 pav. Požiūris į mokinių nuo 7 klasės supažindinimą su kontracepcija, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Šiuo klausimu atsiskleidė ryškesnė takoskyra tarp visuomenės pozicijos pagal kelis socio-demografinius kriterijus. Nustatyta, kad įtakos požiūriui šiuo klausimu turi amžius: pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija labiausiai remia jaunimas iki 29 m. (81 proc.), mažiausiai – asmenys virš  70 m. (38,9 proc.) ir nuo 50 iki 69 m. (vidutiniškai 52 proc.). Pastarieji ir ženkliai dažniau tam nepritaria (31,1 proc. tarp 50-59 m., 34,4 proc. virš 70 m.) ar neturi nuomonės (nuo 22,3 proc. iki 26,8 proc., žr. 8 pav.). Taigi, matoma ženkli požiūrio į ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija takoskyra tarp kartų.

Pagal išsilavinimą išryškėjo tendencija, kad aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja aiškesnį pozicijos prisiėmimą šiuo klausimu: lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis dažniau jai pritariama (63,5 proc. su aukštuoju išsilavinimu), tačiau dažniau ir nepritariama (24,1 proc.), mažiausiai dvejojama (12,4 proc.). Pagal pajamas dažniausiai pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija išsako gaunantieji aukščiausias (68,3 proc.) ir žemiausias pajamas (60,4 proc.), ką galima paaiškinti visuomenės ir ypač tėvų baimėmis: pirmu atveju – galimu daliniu nesaugumu dėl menkesnių pajamų, antru atveju potencialaus gero pasiturinčios šeimos įvaizdžio griuvimo, jei lytinius santykius turintys su kontracepcija nesupažindinti nepilnamečiai susilauks vaikų. Atskiro dėmesio reikalauja vilniečiai: pritarimas septintokų supažindinimui su kontracepcija tarp jų mažiausias (49,7 proc., kituose miestuose 55,8-66,7 proc.), daugiausia jų nepritaria (29,2 proc.) ar neturi nuomonės (21 proc., žr. 8 pav.) šiuo klausimu. Taip pat turintieji vaikų kur kas dažniau (68,9 proc.) nei neturintieji (56,3 proc.) pasisako už septintokų supažindinimą su kontracepcija, beveik dvigubai mažiau auginančių vaikus (10,7 proc.) nei jų neturinčių (19,6 proc., žr. 8 pav.) neturi nuomonės šiuo klausimu. Panašu, kad tėvai tikisi, jog mokykla supažindins paauglius su kontracepcija, nuimdama šią atsakomybę nuo jų, tačiau lieka neaišku, kokio turinio informacijos šiuo klausimu tikimasi (tam reikalingi papildomi tyrimai): supažindinimo su jos įvairove, veikimu, naudojimu, patikimumu, šalutiniu poveikiu ar pan. Sunku daryti tikslias išvadas apie tai, ar nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija visuomenė sieja tik su informacijos apie ją suteikimu, ar ir su jos prieinamumo paaugliams didinimu, vartojimo skatinimu.

8 pav. Požiūris į mokinių nuo 7 klasės supažindinimą su kontracepcija, pagal socio-demografinius kriterijus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Pagal politines preferencijas matoma tendencija, kad liberaliąsias pažiūras atstovaujančių politinių partijų (Laisvės partijos, 95,8 proc.), Liberalų sąjūdžio (74,5 proc., žr. 9 pav.) rėmėjai, kaip ir tikėtasi dėl jų politinės darbotvarkės pagrindinių siekių, labiausiai remia ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija, tuo tarpu menkiausią pritarimą tokiai pozicijai išreiškia opozicinių partijų šalininkai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44,6 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (48,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (43,8 proc., žr. 9 pav.) rėmėjai. Pastebėtina, kad tarp TS-LKD rėmėjų pritariančių tokiai nuostatai dalis yra didesnė, nei tarp dalies opozicinių partijų šalininkų, kas rodo besikeičiančias šios partijos rinkėjų vertybines-pasaulėžiūrines ir/ar politines nuostatas, besilygiuojančias į liberalėjantį šios partijos politinės darbotvarkės turinį, arba priešingai – eilę metų nekritiškai pasirenkamą pasitikėjimą politine partija, nesekant ir/ar nepastebint kintančios jos politinės veiklos ir vertybinės-pasaulėžiūrinės linijos.

9 pav. Požiūris į mokinių nuo 7 klasės supažindinimą su kontracepcija, pagal politines partijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, nors nemaža dalimi pasisakoma už septintokų supažindinimą su kontracepcija mokyklose, vis tik visuomenė kur kas aiškiau palaiko atsakingo lytinio elgesio formavimo poziciją ir jaunimui perteikiamą tokią nuostatą, nei orientaciją vien į lytinio švietimo turinį. Kita vertus, tyrime pateikto klausimo formuluotė orientuota į galimas tėvų baimes, (ne)įsisąmonintą jų nesaugumą, susijusį su potencialiai galimais vaikų ir paauglių ankstyvais lytiniais santykiais ir teoriškai bei praktiškai galimais jų padariniais, kas nemaža dalimi gali sąlygoti tėvų pasirinkimą pritarti klausime pateiktai nuostatai, nesigilinant į jos tikslą, turinį ir formatą.     

 

Prigimtinė šeima ar šeimų įvairovė?

Dar vienas tyrime svarbus aspektas, padedantis identifikuoti, kurią koncepciją – pilnutinio ar dalinio lytiškumo ugdymo – remia visuomenė, yra jos pozicija šeimos sampratos ir homoseksualių santykių klausimu. Jei dalinio, dezintegruoto lytiškumo ugdymo paradigmoje siekiama normalizuoti homoseksualių ir kitų seksualinių mažumų porų santykius, tai pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepcijoje homoseksualūs santykiai suvokiami kaip neatitinkantys prigimties, todėl negalintys tapti šeimos kūrimo pagrindu. Nors visuomenės pozicija homoseksualių porų santykių įteisinimo klausimu eilėje tyrimų atsiskleidė kaip negatyvi[10], jie neparodė jos nusistatymo prieš homoseksualius asmenis: remdamasi prigimtine ir Konstitucijoje įtvirtinta šeimos samprata visuomenė tik nepritaria tokių porų santuokos, partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimui. Šiame kontekste aktualu tirti, kokios pozicijos laikomasi homoseksualių santykių normalizavimo nuostatos formavimo mokyklose klausimu.

Tiek 2018 m., tiek 2023 m. teiraujantis apie požiūrį į tokios nuostatos formavimo galimybę nepilnamečiams, visuomenėje atsiskleidžia aiški negatyvi laikysena: 2018 m. neigiamai tokią galimybę vertino beveik du trečdaliai (63,8 proc.), ją palaikė vos dešimtadalis (11,3 proc.), ketvirtadalis (24,9 proc.) neturėjo nuomonės[11]; 2023 m. tokios nuostatos formavimo nepalaikančiųjų dalis išaugo iki 68,2 proc., palankiai ją vertinančių nežymiai padaugėjo (iki 15,9 proc.), o neturinčiųjų nuomonės sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc., žr. 10 pav.). Taigi, stebima tendencija, kad tokia nuostata visuomenės paramos nesulaukia: abu tyrimai atskleidė, kad nenorima, jog mokykloje nepilnamečiai būtų mokomi apie homoseksualių santykių tapatumą heteroseksualiems santykiams, nors dalinio lytiškumo ugdymo paradigmoje jie ir yra sulyginami. Priešingai, pilnutinio, integralaus lytiškumo ugdymo koncepcijoje minėti santykių tipai matomi kaip skirtingi ir netapatūs, nes homoseksualūs santykiai savyje neturi prokreacijos galimybės, todėl seksualinio ryšio su kitu tos pačios lyties asmeniu mezgimas vertinamas kaip nelygiavertis lyginant su vyro ir moters santykio kūrimu. Taigi, tyrimas atskleidė visuomenės lūkestį, kad mokykloje būtų plėtojama pilnutinio, integralaus lytiškumo ugdymo koncepcija, orientuota į visuminį asmens ugdymą ir prigimtinės šeimos sampratos puoselėjimą.

10 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000[12], Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Socio-demografiniu požiūriu pozicijai tiriamu klausimu mažiausiai įtakos turi gyvenamoji vieta – visose grupėse pagal šį kriterijų didžioji dalis (nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc.) nepritaria nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimui nepilnamečiams, ir tokia pozicija nuosekliai auga mažėjant gyvenamajai vietai: dažniausiai (72,4 proc.) tam nepritaria kaimo gyventojai, tačiau net ir rečiausiai tam pritariančių vilniečių (62,1 proc., žr. 11 pav.) tarpe aiškiai atsispindi didžiosios dalies, beveik dviejų trečdalių negatyvi nuomonė šiuo klausimu. Kita vertus, vilniečiai dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu (18,5 proc. lyginant su 12,4 proc. – 16,7 proc. kitose grupėse pagal gyvenamąją vietą), o dalyje gyventojų grupių pagal gyvenamąją vietą pritarimas aptariamai nuostatai ar neapsisprendimas šiuo klausimu yra panašus (didmiesčiuose pritarimas svyruoja tarp 18,7-19,5 proc., neapsisprendimas nuo 16,4 proc. iki 18,5 proc.). Jei 2018 m. kuo didesnėje vietovėje gyventa, tuo pozityviau vertinta galimybė mokyklose nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą heteroseksualiems (23,3 proc. vilniečių, 14,4 proc. didmiesčių, 6,4 proc. kaimų gyventojų), tai 2023 m. ši pozicija ženkliai kito: Vilniuje tokios nuostatos formavimui pritarė mažiau nei penktadalis (19,5 proc., sumažėjo 3,8 proc.), nepritarimas pagal gyvenamąją vietą išaugo nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc. ir ypač ryškus kaime (72,4 proc.) bei mažesniuose miestuose (70,5 proc.).

Per 5 metus ženkliai (net 28,6 proc.) padaugėjo nepritariančių homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimui žemiausių pajamų grupėje (nuo 52,7 proc. iki 81,3 proc.), mažėjo neapsisprendusiųjų dalis (nuo 33,9 proc. iki 11,2 proc., t.y., 22,7 proc., žr. 11 p.), o nepritarimas pagal pajamas visose grupėse viršijo 60 proc. (nuo 63 proc. žemiausių pajamų iki 81,3 proc. aukščiausių pajamų grupėse). Stebima tendencija, kad augant pajamoms nežymiai mažėja nepritarimas tokios nuostatos formavimui (nuo 81,3 proc. iki 63,0 proc.), auga pritarimas (nuo 7,5 proc. iki 21,8 proc.), tačiau didėjant pajamoms stebima ir sąlyginė nežinojimo augimo tendencija nuo 11,2 proc. (tarp gaunančių mažiausias pajamas) iki 15,1 proc. (aukščiausioje pajamų grupėje). Lyties požiūriu tiek vyrai (68,9 proc.), tiek moterys (67,6 proc.) aiškiai pasisako prieš tokios nuostatos formavimą, nors moterų kiek daugiau (18,1 proc.) nei vyrų (13,5 proc.) jį palaiko, ką galima paaiškinti didesniu prigimtiniu moterų jautrumu, empatija. Labiausiai iš bendro homoseksualių santykių tapatumo moters ir vyro santykiams nuostatos nepalankaus vertinimo konteksto savo liberalumu išsiskiria jaunimas iki 29 m.: kiek daugiau nei du penktadaliai (43,5 proc.) pritaria ir trečdalis (36,7 proc.) nepritaria tokios nuostatos formavimui, o lyginant su kitomis amžiaus grupėmis tarp jų esama daugiausiai neturinčių nuomonės (19,7 proc., lyginant su 11,4 proc. – 18,1 proc. kitose grupėse).

Taigi, tiriant gyventojų pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra tapatūs vyro ir moters santykiams, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrimų rezultatus stebima nežymaus augimo pritariant tokios nuostatos formavimui nepilnamečiams tendencija (4,6 proc. augimas nuo 11,3 proc. 2018 m. iki 15,9 proc. 2023 m.), tačiau analogiškai augo ir nepritarimas jai (4,4 proc., nuo 63,8 proc. 2018 m. iki 68,2 proc. 2023 m.) ir ženkliai (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.) mažėjo neturinčių pozicijos šiuo klausimu. Tai rodo, kad viešojoje erdvėje plėtojamas tokios nuostatos formavimas ir siekis ją diegti mokyklose skatina visuomenę prisiimti aiškesnę poziciją (mažėja neturinčių nuomonės) ir ją priešina vertybiškai – stebimas bene identiškas augimas tiek pritarimo, tiek nepritarimo pozicijoje, tačiau aiškiai dominuoja auganti nepritarimo laikysena (68,2 proc.), pagal atskirus socio-demografinius pjūvius daugumoje atvejų svyruojanti nuo dviejų trečdalių (62,1 proc., išimtis jaunimas iki 29 m., 36,7 proc.) iki keturių penktadalių (82,9 proc., žr. 11 pav.).

11 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, pagal socio-demografinius kriterijus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Analizuojant požiūrį tiriamu klausimu pagal politines preferencijas stebima netikėta tendencija, kad siekio mokyklose nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams neremia ne tik opozicinių partijų (vidutiniškai 70-82 proc.), bet ir dalies Seimo daugumos partijų šalininkai (60,2 proc. TS-LKD partijos, 38,3 proc. LR Liberalų sąjūdžio, 20,8 proc. Laisvės partijos), palaikymą jai su TS-LKD, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio išimtimi daugumoje atvejų išsako iki dešimtadalio gyventojų, vos 3,4-11,1 proc. (žr. 12 pav.). Rečiausiai tokią nuostatą palaiko Darbo partijos (vos 3,4 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (4,8 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (5,3 proc.) elektoratas ir tai yra žemiausias tokios nuostatos palaikymo rodiklis ne tik pagal politines preferencijas, bet ir pagal visus be išimties socio-demografinius pjūvius. Netikėtumo efektą suponuoja tai, kad, nepaisant nemažos dalies (62,5 proc.) Laisvės partijos rėmėjų pritarimo pozicijai, jog mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, vis tik beveik du penktadaliai šiuo klausimu laikosi priešingos pozicijos partijos plėtojamai politinei darbotvarkei ir siekiams, ko pasėkoje latentiškai atpažįstama netiesioginė dalies Laisvės partijos šalininkų parama prigimtinei šeimai: 20,8 proc. nepritaria minėtos nuostatos formavimui mokyklose, 16,7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Taigi, nors programines Laisvės partijos nuostatas minėtu klausimu remiančių šalininkų yra ženkliai daugiau, nei tarp kitų politinių partijų rėmėjų, vis tik ir jie nesudaro tvirtos palaikančiosios daugumos: paramą minėtos nuostatos formavimui išsako mažiau nei du trečdaliai (62,5 proc.) Laisvės partijos rėmėjų, tuo tarpu ryškiausią nepritarimą jai išreiškia aiški dauguma Lietuvos socialdemokratų (81,7 proc.), Darbo (79,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (79,2 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (77,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (74,1 proc.) rėmėjų, tuo tarpu palankiausiai homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimą nepilnamečiams greta Laisvės partijos šalininkų (62,5 proc.) vertina remiantieji Liberalų sąjūdį (40,4 proc.) ir TS-LKD (32,3 proc.). Pastarųjų mažiausiai pasisako ir prieš tokios nuostatos nepilnamečiams formavimą (atitinkamai 20,8 proc., 38,3 proc. ir 60,2 proc., žr. 12 pav.).

 

12 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, pagal politines partijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, stebima kiek netikėta tendencija, kad TS-LKD remiantieji savo pozicija prasilenkia su programiniais minėtos partijos programoje keliamais siekiais, o tai kelia klausimą, kiek ji atstovauja savo rinkėjus. Kita vertus, dalinio lytiškumo ugdymo programos su visu su tuo siejamu turiniu ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio panaikinimo siekiančios Laisvės partijos siekiai prasilenkia su nemažos jos rėmėjų dalies nuostata lytiškumo ugdymo turinio klausimu kalbant apie homoseksualių santykių tapatinimą ir sąlyginį suvienodinimą su vyro ir moters santykiais. Analogiškai remiantieji TS-LKD savo pozicija tiriamu klausimu atitolsta nuo pirminių šios partijos programinių nuostatų šeimos sampratos klausimais, tačiau lieka ištikimais idėjiniais jos rėmėjais net šiai partijai imant plėtoti vis labiau liberalėjančią, nuo partijos ištakų bei priešrinkiminės jos programos nuostatų tolstančių politinę darbotvarkę.

 

Apibendrinant

Parama pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepcijai

2018 m. (Vilmorus, N-1000) ir 2023 m. (Vilmorus, N-1001) tyrimai atskleidė, kad visuomenė remia pilnutinio, integralaus lytiškumo ugdymo koncepciją, ir šis palaikymas turi tendenciją augti. Pritarimo jai augimas stebimas tiek bendruose tyrimo rezultatuose, tiek pagal eilę socio-demografinių pjūvių (lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, pajamas ir kt.) vertinant tokius šį palaikymą identifikuojančius aspektus kaip pritarimas tėvų teisei rinktis lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc.), nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymas (2018-2023 m. išaugo nuo 68,5 proc. iki 75,1 proc.) ir nepritarimas galimybei mokyklose nepilnamečiams ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams (išaugo nuo 63,8 proc. iki 68,2 proc.).

Nepritariama nuostatos neįpareigojantiems lytiniams santykiams formavimui, nesiejant jų su ilgalaikiais santykiais, brandesniu amžiumi, meile ir šeimos kūrimu: pagal visus socio-demografinius pjūvius šiuo kriterijumi remiama pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepcija – nuo dviejų trečdalių (66 proc., jaunimas iki 29 m.) iki keturių penktadalių (81,3 proc. tarp 40-49 m. amžiaus asmenų), o jai nepritaria aiški mažuma – nuo 6,3 proc. (40-49 m. amžiaus asmenys) iki 17 proc. (jaunimas iki 29 m.).

Visuomenė nėra prieš lytiškumo ugdymą. Abi reprezentatyvios apklausos šiuo klausimu rodo palaikymą lytiškumo ugdymo tematikos plėtojimui mokykloje, tačiau pasisakoma už pilnutinio, integralaus lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą rizikos vengimu ir formuojančią atsakingą lytinę elgseną per asmens brandumo, atsakomybės prisiėmimo, santykių su kitu asmeniu kūrimo ir jų puoselėjimo ugdymą. Pasisakoma prieš siauresniąją, grindžiamą pasekmių kontrole ir orientuotą į lytinį švietimą, o ne visuminį asmens ugdymą lytiškumo ugdymo koncepciją: norima jauno žmogaus asmenybės visuminio formavimo, o ne lytinio žinojimo (ko pirmiausia siekia lytinis švietimas) perteikimo.

 

Parama tėvų teisei parinkti vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus 

Aiškiai pasisakoma už tėvų teisę rinktis jų įsitikinimus, pasaulėžiūrą, vertybines nuostatas atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc.), siejant jį su atsakingo nepilnamečių požiūrio į lytinius santykius formavimu, nuostatos atidėti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui ugdymu. Tikimasi ne žinių apie lytinius santykius suteikimo, o pagarbaus santykio su kitu asmeniu kūrimo, meilės puoselėjimo, ilgalaikių įsipareigojimų formavimo: tokią lytiškumo ugdymo turinio nuostatą remia dauguma, 75,1 proc. gyventojų.

Paraleliai tikimasi prigimtinės šeimos sampratos formavimo, meilės santykio tarp vyro ir moters, pažįstant ir pripažįstant jų skirtingumą ir papildomumą kaip pamatinį šeimos kaip valstybės ir visuomenės pagrindo kūrimo principą ugdymo, apimant ir naujos gyvybės pradėjimo kaip svarbaus poros tarpusavio santykių aspekto formavimą: 68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams. Pripažįstama, kad lytiškumo ugdymo turinyje dalis mokiniams perteikiamo ugdymo turinio būtų siejamas su šeimos planavimo klausimais ir gyvybės pradėjimu, tad didžioji dalis (59,3 proc.) gyventojų palankiai vertina mokinių supažindinimą su kontracepcija.

Čia svarbu pabrėžti tai, kad pastarasis klausimas yra platus, o jo turinys priklausomai nuo vertybinių-pasaulėžiūrinių įsitikinimų ir lytiškumo ugdymo paradigmos gali būti suprantamas ir vertinamas skirtingai, nes orientuojamasi į skirtingą turinį ir jo perteikimo strategiją. T.y., nėra lytiškumo ugdymo koncepcijos, kurioje vienaip ar kitaip nebūtų paliečiamas šis klausimas. Esminis principas yra tai, koks turinys, kokiu tikslu, būdu ir kokiai grupei bus perteikiamas, nes net ir supažindinimas su kontracepcija skirtingose lytiškumo ugdymo paradigmose dėl prieigos būdų, turinio, formato, tikslo ir pan. gali būti vertinamas skirtingai: vienoje jų supažindinimas siejamas su kontracepcijos priemonių veikimo ir pašalinio poveikio (naudos ir žalos santykio) identifikavimu, pristatant įvairius šeimos planavimo būdus, tame tarpe ir natūralų šeimos planavimą kaip puoselėjantį pagarbų poros tarpusavio santykį, grindžiamą moters organizmo fiziologiniais ypatumais, skatinant atidėti tiek lytinius santykius, tiek kontracepcijos vartojimą vėlesniam laikui ir brandesniam amžiui; kitoje akcentuojamas kontraceptinių priemonių veiksmingumas, praktinis naudojimas, skatinamas jų vartojimas, didinamas jų prieinamumas.

Tad kalbant apie lytiškumo ugdymo krypties ir konkrečios programos turinį, vienas iš pamatinių klausimų yra tai, kokio pobūdžio, kada (kokio amžiaus, emocinio, psichosocialinio brandumo, gyvenimiškos patirties asmenims) ir kokiu tikslu siekiama pateikti informaciją apie kontracepciją: supažindinti padedant suprasti pobūdį, paskirtį, veikimą, pašalinius poveikius ar informuoti ir skatinti vartojimą, didinant prieinamumą. Vertinant tyrimo metu gautus rezultatus visuminiu požiūriu, darytina pagrįsta prielaida, kad, nepaisant pakankamai aukšto visuomenės pritarimo septintokų supažindinimui su kontracepcija (59,3 proc.), linkstama ne link jos vartojimo skatinimo ir prieinamumo paaugliams didinimo, o pirminio principinio supažindinimo pagal nepilnamečių amžių ir kitus šios srities ugdymui svarbius veiksnius (tėvų lūkestį ir įsitikinimus, vaikų psichosocialinę, emocinę brandą, gyvenimišką patirtį ir kt.).

 

Lūkestis lytiškumo ugdymo turiniui

Visuomenė tikisi pilnutinio, rizikos valdymu grįsto lytiškumo ugdymo, siekiančio jaunuoliams formuoti atsakingą, su ilgalaikiais santykiais, meile ir šeimos kūrimu siejamą požiūrį į lytinius santykius bei skatinančio jų atidėjimą. Laikomasi pozicijos, kad nepilnamečiams taikomo lytiškumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti jaunimo sąmoningumą atidėti lytinius santykius siejant juos su asmens branda, ir šiai pozicijai būdinga augimo tendencija – pritarimas jai per penkerius metus išaugo 6,6 proc., nuo dviejų trečdalių (68,5 proc., 2018 m.) iki trijų ketvirtadalių (75,1 proc., 2023 m.). Taigi, visuomenė ne tik palaiko konservatyvios krypties lytiškumo ugdymo koncepciją, bet ir aiškiau ją išreiškia, kas, tikėtina, latentiškai rodo, jog spaudimas lytiškumo klausimais iššaukia priešingą reakciją – laukiamos liberalios laikysenos konservatyvėjimą.

Tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, leidžiančią kelti prielaidą, kad daugiau ar mažiau aštrias diskusijas keliančių klausimų primygtinis diegimas neatsižvelgiant į aiškiai išreikštą negatyvią visuomenės poziciją, tampa paskata aiškesnės asmeninės pozicijos prisiėmimui, ir tą patvirtina lyginamoji 2018 m. ir 2023 m. tyrimų duomenų analizė: auga pritarimas pilnutinio lytiškumo ugdymo paradigmai, prisiimama aiškesnė – pritarimo ar nepritarimo – pozicija, mažėja neturinčių nuomonės. Ženklus negatyviai dalinio lytiškumo ugdymo kryptį vertinančiųjų skaičiaus augimas rodo, kad visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo negatyvų požiūrį, bet ir kad tą daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o vykstančių procesų stebėjimu, analize, galimų grėsmių atpažinimu ir savo pozicijos prisiėmimu.

 

Parama prigimtinei šeimai

Remiama prigimtinės šeimos samprata, atmetant pastangas nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams: prieš tokios nuostatos formavimą mokyklose pasisako 68,2 proc. (2018 m. – 63,8 proc.), ir tokios pozicijos laikomasi pagal visus socio-demografinius pjūvius, išskyrus Laisvės partijos šalininkus (palaiko 62,5 proc., nepritaria 20,8 proc., neturi nuomonės 16,7 proc.), jaunimą iki 29 m. (palaiko 43,5 proc., nepritaria 36,7 proc., neturi nuomonės 19,7 proc.), LR Liberalų sąjūdžio rėmėjus (palaiko 40,4 proc., nepritaria 38,3 proc., neapsisprendę 21,3 proc.). Ryškiausiai savo pozicijomis šiuo klausimu prasilenkia visuomenės ir TS-LKD laikysena: trečdalis (32,3 proc.) jos rėmėjų palaiko tokios nuostatos diegimą mokyklose, ir tuo savo pozicija prasilenkia su programiniais šios partijos siekiais. 

Taigi, kyla klausimas, ką ir kieno valią Seime siekiama atstovauti – rinkėjų ar dalies tam tikrų klausimų sprendimu suinteresuotų grupių? Ir kokią žinutę tai siunčia politikams ir rinkėjams artėjant net trejiems rinkimams 2024 metais?

 


[1] Tyrime pateikti keturi klausimai:1) Ar pritariate/ar nepritariate, kad tėvai turi turėti galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus? 2) Ar pritariate, ar nepritariate, kad nepilnamečiai būtų ugdomi atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui ir juos sieti su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu? 3) Ar pritariate, ar nepritariate, kad nuo 7 klasės mokiniai turi būti supažindinami su kontracepcija? 4) Ar pritariate, ar nepritariate, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams?

[2] NŠTA (2018 m., N=1000) ir LVI (2023 m., N=1001) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktuose tyrimuose beveik identiškai kartoti du klausimai: 1) Ar pritariate, kad mokyklose nepilnamečiams būtų ugdoma nuostata vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų? 2) Ar pritariate, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams? 2018 m. tyrimas vykdytas įgyvendinant projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į galimą lytiškumo ugdymo turinį – į kokius tikslus orientuoto mokymo lytiškumo tema pageidautų gyventojai. Tyrimas vykdytas daugiapakopės tikimybinės respondentų atrankos principu 24 miestuose ir 33 kaimuose // Sinica V. Visuomenės požiūris į mokymą apie lytiškumą. Soter. 2021. 80(108), 38 p. // https://ejournals.vdu.lt/index.php/SJRS/article/view/3025/1969

[3] Plačiau apie tai čia: Ramūnas Aušrotas. Lytiškumo ugdymas tarp laisvės ir diktatūros // https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2099822/ramunas-ausrotas-lytiskumo-ugdymas-tarp-laisves-ir-diktaturos ; Ramūnas Aušrotas. Su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami // https://tiesos.lt/ramunas-ausrotas-su-pasauleziura-susije-dalykai-negali-buti-primetami-papildyta/

[4] Ramūnas Aušrotas. Velnias slypi detalėse // https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/ramunas-ausrotas-velnias-slypi-detalese.d?id=94493105

[5] JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatomis (pripažįstančiomis tėvų pirmumo teisę savo vaikams parinkti mokymą, 26 str. 3 d.), ES pagrindinių teisių chartija (įtvirtinančia tėvų teisę užtikrinti savo vaikų švietimą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus, 14 str. 3 d.), LR Konstitucijos 26 str. (įtvirtinančiu tėvų ir globėjų teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus) ir 38 str. (įtvirtinančiu teisę ir pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais) // https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.278385 ; https://eur-lex.europa.eu/LT/legal-content/summary/charter-of-fundamental-rights-of-the-european-union.html ; https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

[6] Popiežiškoji šeimos taryba. Žmogaus lytiškumo tiesa ir reikšmė. Auklėjimo šeimoje gairės. 1995 m. Gruodžio 8 d. // https://eis.katalikai.lt/vb/romos_kurija/popieziskosios_tarybos/seimos/1995-12-08_zmogaus-lytiskumo-tiesa-ir-reiksme

[7] Popiežius: tėvai turi teisę nepriimti su jų vertybėmis nesuderinamų ugdymo programų // https://www.bernardinai.lt/popiezius-tevai-turi-teise-nepriimti-su-ju-vertybemis-nesuderinamu-ugdymo-programu/

[8] 2018 m. Vilmorus tyrimo duomenų šaltinis: Sinica V. Visuomenės požiūris į mokymą apie lytiškumą. Soter. 2021. 80(108), 31-51 p. // https://ejournals.vdu.lt/index.php/SJRS/article/view/3025/1969 

[9] Ramūnas Aušrotas. Lytiškumo ugdymas tarp laisvės ir diktatūros // https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2099822/ramunas-ausrotas-lytiskumo-ugdymas-tarp-laisves-ir-diktaturos

[10] 2015 m. vienalyčių santuokų pripažinimui nepritarė 86 proc., 2021 m. 17 proc. pritarė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui, 56 proc. nepritarė, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys. 2022 m. Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas nepritarė 73,8 proc., tais pačiais metais Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritarė 68,2 proc.; 2023 m. jį rėmė 18 proc., nepalaikė 72 proc. // Gediminas Navaitis, Vladas Gaidys. Lietuvos gyventojų požiūris į tos pačios lyties porų šeimines teises. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2015. 2 (37), 124 // http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/9868/7691 ; Pew Research Center. Religious Belief and National Belonging in Central and Eastern Europe. 2017 // http://www.pewforum.org/2017/05/10/social-views-and-morality/ ; Viktorija Rimaitė. Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui, apklausė gyventojus: ar keičiasi požiūris į šeimą. Delfi. 2021 // https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimui-kaupiantis-vienos-lyties-asmenu-partnerystes-istatymui-apklause-gyventojus-ar-keiciasi-poziuris-i-seima.d?id=86508653 ; Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“ ir šis nepritarimas per metus ženkliai išaugo // https://laisvavisuomene.lt/visuomene-partnerystei-sako-aisku-ne-ir-sis-nepritarimas-per-metus-zenkliai-isaugo/ ; Lietuvos gyventojų nuomonių apklausa // https://laisvavisuomene.lt/laisvavisuomene-lt-gyventoju-nuomoniu-apklausa/
Palyginimui žr. https://laisvavisuomene.lt/visuomenes-nuomones-apklausos-analize-partnerystes-istatymo-nepritarimo-klausimu/ ; Visuomenės nepritarimas civilinei sąjungai ir toliau auga // https://laisvavisuomene.lt/visuomenes-nepritarimas-civilinei-sajungai-ir-toliau-auga/

[11] 2018 m. Vilmorus tyrimo duomenų šaltinis: Sinica V. Visuomenės požiūris į mokymą apie lytiškumą. Soter. 2021. 80(108), 31-51 p. // https://ejournals.vdu.lt/index.php/SJRS/article/view/3025/1969

[12] Sinica V. Visuomenės požiūris į mokymą apie lytiškumą. Soter. 2021. 80(108), 31-51 p. // https://ejournals.vdu.lt/index.php/SJRS/article/view/3025/1969 

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.