Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. (N-1022) tyrimą 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimas atliktas 108 atrankos taškuose taikant asmeninį akivaizdinį interviu respondentų namuose. Respondentai atrinkti išlaikant šalies gyventojų populiacijos proporcijas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Tyrimo paklaida 3,1 proc. (pasikliautinis intervalas 95 proc.).

 

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. teirautasi Lietuvos gyventojų pozicijos LR Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto klausimu, tiriant pritariama ar nepritariama išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tyrime pateiktas klausimas leido:

1) identifikuoti visuomenės pritarimą ar nepritarimą minėtam išaiškinimui,

2) nustatyti jos požiūrį šiuo klausimu keliais aspektais – tiriant poziciją šeimos sampratos plėtimo ir Seimui pavesto įpareigojimo atžvilgiu,

3) tęsti jos pozicijos dėl šeimos sampratos, Civilinės sąjungos / Partnerystės įstatymų projektų monitoringą (2021-2025 m.)

Trumpai apie šiuos aspektus.

 

1. Tvirtas visuomenės NE KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima

 

„Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo aiškų visuomenės nepritarimą LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tokios pozicijos laikosi 71 proc. šalies gyventojų (iš jų 45 proc. tam visiškai nepritaria, 26 proc. greičiau nepritaria), tuo tarpu paramą išreiškia mažuma, vos 18 proc. (iš jų 4 proc. tam visiškai pritaria, 14 proc. greičiau pritaria), kas dešimtas (11 proc.) nuomonės neturi arba jos neišsakė (žr. 1 pav.).

Tai rodo aiškų visuomenės nepritarimą šeimos sampratos dekonstravimui ir dekonstitucionalizavimui.

 

Ar jūs pritariate, ar nepritariate Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima?

  

 

Negatyvus Konstitucinio Teismo išaiškinimo vertinimas nepriklausomai nuo pasitikėjimo juo

 

Nepriklausomai nuo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu aiškiai nepritariama jo išaiškinimui dėl partnerystės instituto teisinio reglamentavimo plečiant šeimos sampratą: ši pozicija ryški tiek tarp pasitikinčių (68 proc.), tiek tarp nepasitikinčių juo (77 proc.), pastaruoju atveju ir viršijant šalies nepritarimo vidurkį reikšme, peržengiančia statistinės paklaidos ribas. Tuo tarpu palaikymą išsako vos penktadalis pasitikinčiųjų KT (21 proc.) ir kiek daugiau nei dešimtadalis juo nepasitikinčių (16 proc., žr. 2 pav.).

 

 

Aiškus NE Konstitucinio Teismo išaiškinimui nepriklausomai nuo socio-demografinių veiksnių

 

Nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl partnerystės instituto fiksuojamas pagal visus socio-demografinius kriterijus – lytį, amžių, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą, išsilavinimą. Tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnio socialinio statuso asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą siekiant tos pačios lyties asmenų porų pripažinimo šeima. Nors ir esama ryškiausio nepritarimo atotrūkio (30 proc.) tarp jauniausių (49 proc. 18-29 m. jaunimo) ir vyriausių (79 proc., vyresni nei 65 m.) respondentų, tačiau jaunimo kohortoje fiksuojama ir daugiausiai neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (14 proc.), kas rodo dalies jaunimo netvirtumą dėl savo pozicijos. Kitose amžiaus grupėse nepritarimas plečiamam šeimos sampratos išaiškinimui atitinka šalies gyventojų pozicijos vidurkį (71 proc., 30-49 m.) ar jį viršija 2-3 kartus peržengiant statistinės paklaidos ribas (nuo 77 proc. iki 79 proc., žr. 3 pav.).

Pagal kitus socio-demografinius kriterijus (lytį, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą) nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui taip pat artimas bendrai šalies gyventojų pozicijai, arba ją viršija – svyruoja nuo 66 proc. iki 77 proc. (žr. 3 pav.). Požiūris tiriamu klausimu nepriklauso nuo lyties (pritarimą išreiškia 17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų, nepritarimą – atitinkamai 73 proc. ir 70 proc.) ir šeimos pajamų: nors gaunantieji didžiausias pajamas kiek dažniau pritaria šeimos sampratos plėtimui (22 proc.) nei žemesnių pajamų gavėjai (13 proc.), vis tik nepriklausomai nuo pajamų lygmens aiški dauguma (nuo 70 proc. iki 76 proc., žr. 3 pav.) pasisako prieš šeimos sampratos perrašymą ir jo įtvirtinimą visuomenėje.

 

 

Bendrieji statistiniai duomenys rodo, kad kuo gausesnėje gyventojų tankumu vietovėje gyvenama, tuo pozityviau vertinamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl šeimos sampratos (nuo 12 proc. kaimo vietovėse iki 24 proc. didmiesčiuose) ir kiek mažėja neigiamas požiūris į jį (nuo 77 proc. kaime iki 66 proc. didmiesčiuose, žr. 3 pav.). Vis tik nepriklausomai nuo gyvenvietės tipo nuo dviejų trečdalių (66 proc. didmiesčiuose) iki trijų ketvirtadalių (74-77 proc. kitose vietovėse) dominuoja negatyvus požiūris.

Tarp didmiesčių ypač išsiskiria Kauno (13,9 proc. pritariančių, 80,4 proc. nepritariančių, 5,7 proc. neatsakiusių), Panevėžio (19,2 proc. pritariančių, 72 proc. nepritariančių, 8,8 proc. neatsakiusių) ir Klaipėdos (atitinkamai 21,8 proc., 70,7 proc., 7,5 proc.) gyventojai. Čia: a) mažiausiai pritariama šeimos sampratos dekonstravimui (pritarimas nesiekia palankaus didmiesčių gyventojų požiūrio vidurkio (24 proc., žr. 3 pav.) ir svyruoja nuo 13,9 proc. iki 21,8 proc., žr. 4 pav.), b) jis vertinamas negatyviausiai (ženkliai viršija bendrą negatyvaus vertinimo vidurkį didmiesčiuose (66 proc., žr. 3 pav.) ir svyruoja nuo 70,7 proc. iki 80,4 proc., žr. 4 pav.).

Kita vertus, palankiausias Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl šeimos sampratos plėtimo vertinimas griauna naratyvą apie pozityvias sostinės gyventojų nuostatas: tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendrą palankesnį didmiesčių vertinimo vidurkį labiausiai sąlygoja ne Vilniaus (26,9 proc. pritariančių, 57,9 proc. nepritariančių, 15,2 proc. neatsakiusių), o Šiaulių (41,5 proc. pritariančių, 54,3 proc. nepritariančių, 4,2 proc. neatsakiusių, žr. 4 pav.) gyventojų pozicija, nors net ir ryškesnis lyginant su kitais didmiesčiais pastarųjų miestų gyventojų teigiamas požiūris į Konstitucinio Teismo išaiškinimu siekiamą dekonstruoti šeimos sampratą paraleliai atskleidžia aiškiai negatyvų požiūrį šiuo klausimu – daugiau nei pusė vilniečių (57,9 proc.) ir šiauliečių (54,3 proc., žr. 4 pav.) tam aiškiai prieštarauja.

Įdomu ir tai, kad sostinėje esama ir daugiausiai neturinčių nuomonės dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir/ar nenorėjusių jos išsakyti (15,2 proc.), kai kituose didmiesčiuose ši pozicija išreikšta 2-3 kartus rečiau ir svyruoja nuo 4,2 proc. (Šiauliai) iki 8,8 proc. (Panevėžys, žr. 4 pav.).      

 

 

Pagal išsilavinimą stebimos panašios tendencijos. Pirma, aukštėjant išsilavinimui palaipsniui nuo 15,2 proc. (nebaigtas vidurinis) iki 25,8 proc. (aukštasis) daugėja visiškai ir greičiau pritariančių LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Visgi visiškai tokiam išaiškinimui pritariančių pagal visus išsilavinimo lygmenis yra aiški mažuma: nuo 3,5 proc. (asmenys su viduriniu išsilavinimu) iki 5,6 proc. (su aukštuoju išsilavinimu), greičiau pritariančiųjų dalis svyruoja nuo dešimtadalio (11,5 proc., vidurinis) iki penktadalio (20,2 proc., aukštasis, žr. 5 pav.). Antra, aukštėjant išsilavinimui prisiimama tvirtesnė pozicija: ženkliai mažėja neturinčių nuomonės ar neatsakiusių, nuo beveik ketvirtadalio (22,9 proc., nebaigtas vidurinis) iki 7,5 proc. (aukštasis). Trečia, nepriklausomai nuo išsilavinimo didžioji dalis – nuo beveik dviejų trečdalių (61,9 proc. tarp nebaigtą vidurinį įgijusiųjų ir 66,7 proc. su aukštuoju išsilavinimu) iki beveik trijų ketvirtadalių (73,2 proc. su viduriniu, 73,6 proc. su spec. viduriniu išsilavinimu) – pasisako prieš šeimos sampratą dekonstruojantį Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

Visuose išsilavinimo lygmenyse ryškiausiai išreiškiama visiško nepritarimo pozicija – nuo trečdalio (35 proc. su aukštuoju išsilavinimu) iki pusės (51,2 proc. su nebaigtu viduriniu). Nors aukštėjant išsilavinimui stebima kiek didesnė parama plečiamos šeimos sampratos išaiškinimui, visgi du trečdaliai jai aiškiai prieštarauja: tarp asmenų su aukštuoju išsilavinimu daugiau nei 6 kartus dažniau visiškai nepritariama išplėstai šeimos sampratai (35 proc.) nei jai pritariama (5,6 proc.). Matoma pamatinė takoskyra tarp kraštutinių pozicijų – visiško pritarimo ir visiško nepritarimo – tvirtai atmetant Konstitucinio Teismo išaiškinimą šeimos sampratos klausimu. Kituose išsilavinimo lygmenyse ši kraštutinių pozicijų takoskyra dar ryškesnė ir svyruoja nuo 8,6 (asmenys su spec. viduriniu išsilavinimu) iki 13,8 karto (su viduriniu išsilavinimu). Ryškėja tendencija, kad nepriklausomai nuo išsilavinimo lygmens nesutinkama su šeimos sampratos plėtimu siekiant konstitucinio jos perkonstravimo. Be to, nors aukštesnis išsilavinimo lygmuo nežymiai švelnina bendrą negatyvią poziciją tiriamu klausimu, vis tik nesama statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp išsilavinimo faktoriaus ir pozicijos šeimos sampratos plėtimo klausimu.

 

 

NE Konstitucinio Teismo išaiškinimui nepriklausomai nuo socialinės padėties

 

Analogiška tendencija stebima pagal socialinę padėtį: nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui plečiant šeimos sampratą svyruoja nuo 52 proc. tarp didžiąja dalimi jauniausios kartos atstovų moksleivių ir studentų (52 proc.) ir vadovų bei turinčiųjų savo verslą (57 proc.) iki 80 proc. tarp pensininkų. Kitose grupėse pagal socialinę padėtį aiškiai dominuoja nepritarimas, artimas šalies vidurkiui ar jį viršijantis – nuo 65 proc. (bedarbiai, namų šeimininkės), 70 proc. (specialistai, tarnautojai) iki 80 proc. (pensininkai, žr. 6 pav.). Pritarimą visose grupėse išsako mažoji dalis – nuo 8 proc. (pensininkai) iki 31 proc. (moksleiviai, studentai). Pastebėtina ir tai, kad tarp pozityviausiai Konstitucinio Teismo išaiškinimą vertinančiųjų – besimokančių (31 proc.) ir vadovų (29 proc.) – bene dažniausiai esti ir šiuo klausimu  neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (atitinkamai 17 proc. ir 14 proc.), kaip ir tarp nedirbančiųjų (21 proc., žr. 6 pav.).

 

 

Aiškus Seimo pozicijos ir opozicijos elektorato NE

 

Palaikymas Konstitucinio Teismo sprendimui neišreiškiamas ir pagal politines preferencijas: jam nepritariama nuo 53 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 90 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjai, toliau LLRA-KŠS). Palankiai tokį išaiškinimą vertina išskirtinai tik Laisvės partijos elektoratas: 74 proc. jį remia, 23 proc. nepritaria, kai kitų partijų rėmėjų gretose palaikymas svyruoja nuo 3 proc. (LLRA-KŠS)  iki 30 proc. (TS-LKD). Seimo valdančiosios daugumos elektoratas aiškiai išreiškia savo nepritarimą minėtam Konstitucinio Teismo išaiškinimui plečiant šeimos sampratą: jį palaiko vos nuo 8 proc. („Nemuno aušra“) iki 16 proc. (LSDP), jam nepritaria nuo 78 proc. (LSDP) iki 87 proc. (“Nemuno aušra”, žr. 7 pav.). Taigi, nei tarp valdančiosios daugumos, nei tarp opozicijos politinių partijų elektorato pritarimo Konstitucinio Teismo išaiškinimui ir iš jo plaukiantiems įpareigojimams Seimui nėra. Paramą tam išreiškia tik remiantieji neparlamentinę Laisvės partiją.

 

 

2.  Visuomenės NE KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto ir įpareigojimo Seimui dėl jo reglamentavimo būdo

 

 

Tyrimo metu gauti duomenys patvirtino ankstesniuose tyrimuose fiksuojamą nepritarimo plečiamai šeimos sampratai tendenciją: visuomenė neremia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtina 2025 m. gegužės 2-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Tuomet fokusuotasi į visuomenės poziciją dėl minėto KT išaiškinimo įpareigojant Seimą sureglamentuoti partnerystės tarp skirtingos ir tos pačios lyties asmenų klausimą. Pateiktas klausimas: „Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?” Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau ar mažiau palankiai tokį KT sprendimą vertino vos ketvirtadalis (26,6 proc., iš jų 10,5 proc. jį vertino palankiai, 16,1 proc. labiau palankiai), dvigubai dažniau jis vertintas nepalankiai: daugiau nei pusė (54 proc., iš jų 38,5 proc. nepalankiai, 15,5 proc. labiau nepalankiai) šalies gyventojų jam nepritarė, likęs penktadalis (19,3 proc., žr. 6 pav.) nuomonės neturėjo arba jos neišsakė.

 

 

Lyginant „Baltijos tyrimų“ (2025 m. gegužės pabaiga – birželio pradžia) ir „Vilmorus“ (2025 m. gegužės pirma pusė) tyrimų rezultatus, leidusius skirtingais aspektais identifikuoti visuomenės požiūrį į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl partnerystės instituto, ryškėja, kad visuomenė daugiau nei per mėnesį po šio sprendimo paviešinimo turėjo galimybę jį apmąstyti ir prisiimti aiškesnę poziciją: kuo labiau įsisąmoninamas Konstitucinio Teismo išaiškinimo faktas ir turinys bei iš to kylantys įpareigojimai Seimui ir visuomenei, tuo ryškiau išreiškiama pozicija – mažėja neturinčių nuomonės (nuo 19,3 proc. iki 11 proc.), daugėja nepritariančiųjų (nuo 54 proc. iki 71 proc.) ir menksta pritariančiųjų (nuo 26,7 proc. iki 18 proc., žr. 9 pav.). Panašu, kad nepritariančiųjų dalies augimas vyksta neutralią ir teigiamą poziciją tiriamu klausimu pakeitusiųjų sąskaita.

 

 

3. Visuomenės pozicija dėl šeimos sampratos, Civilinės sąjungos / Partnerystės įstatymų projektų 2021-2025 m.

 

Augantis NE plečiamai šeimos sampratai

 

2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. „Baltijos tyrimų” reprezentatyvus tyrimas patvirtino 2024 m. rugsėjo 13-21 d. (N-1000) „Vilmorus” vykdyto tyrimo rezultatus: visuomenė remiasi prigimtinės šeimos samprata ir nepritaria plečiamai jos interpretacijai.

Jei 2024 m. „Vilmorus” tyrime jai pritarė 20,8 proc. (iš jų 7,4 proc. visiškai pritarė, 13,4 proc., greičiau pritarė), nepritarė 65,7 proc. (iš jų 46,6 proc. visiškai nepritarė, 19,1 proc. greičiau nepritarė), 13,5 proc. neturėjo nuomonės, tai 2025 m. „Baltijos tyrimų” apklausos rezultatai parodė nepritarimo plečiamai šeimos sampratai, apimančiai ir homoseksualias poras, augimo tendenciją: nepritarimą išreiškė 71 proc. (iš jų 45 proc. visiškai nepritarė, 26 proc. greičiau nepritarė), pritarė 18 proc. (iš jų 4 proc. visiškai pritarė, 14 proc. greičiau pritarė), nežino arba neatsakė kas dešimtas (11 proc., žr. 10 pav.).

Lyginamoji minėtų tyrimų duomenų analizė rodo, kad nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. birželio visuomenėje prisiimta aiškesnė negatyvi pozicija dėl Konstitucinės šeimos sampratos dekonstravimo tendencijų: nepritarimas tam, kad LR Konstitucijoje pateikiama šeimos samprata apima ir tos pačios lyties asmenų poras augo 5,3 proc. (nuo 65,7 proc. iki 71 proc.), peržengiant statistinės paklaidos ribas.

Ženkliai išaugo greičiau nepritariančiųjų dalis (nuo 19,1 proc. iki 26 proc.), nežymiai mažėjo pritariančiųjų (nuo 20,8 proc. iki 18 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 13,5 proc. iki 11 proc., žr. 10 pav.).

Taigi, skirtingais kriterijais ir skirtingame kontekste (iki LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl partnerystės instituto ir po jo paskelbimo) gilinantis į visuomenės pozicijos šeimos sampratos klausimu dinamiką matoma stabili parama prigimtinei šeimos sampratai ir augantis jos dekonstravimo atmetimas.

Ypač ryškiai išreiškiama kraštutinė visiško nepritarimo pozicija (46,6 proc. 2024 m., 45 proc. 2025 m.), visiškas pritarimas pastebimai mažėja ir būdingas mažiau nei dešimtadaliui – krito nuo 7,4 proc. (2024 m.) iki 4 proc. (2025 m.). Tai rodo, kad visuomenė nemano, jog LR Konstitucijoje pateikiama šeimos samprata apima ir homoseksualių asmenų poras, ir ši pozicija įvairiais aspektais išlieka stabiliai negatyvi nuo 2021 m. iki 2025 m. pastebimai ryškėjant atmetimo tendencijai.

Prigimtinę šeimos sampratą dekonstruojančiam jos suvokimui aiškiai nuosekliai nepritariama – nuo neigiamo požiūrio į šeimos kūrimą tarp tos pačios lyties asmenų išsakymo (pritarė 31 proc., nepritarė 56 proc., 2021 m.) iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo šeimos sampratos klausimu atmetimo (pritaria 18 proc., nepritaria 71 proc., 2025 m.). Taigi, nuo 2021 m. iki 2025 m. nepritarimas pastangoms plėsti šeimos sampratą augo 15 proc. (nuo 56 proc. iki 71 proc.) pritarimo mažėjimo sąskaita (krito 13 proc., nuo 31 proc. iki 18 proc.) neturinčių nuomonės daliai iš esmės nekintant (nuo 13 proc. iki 11 proc., žr. 10 pav.).

 

 

Auga nepritarimas KT išaiškinime rekomenduojamam Civilinės sąjungos įstatymo projektui

 

Minėta visuomenės pozicija eilėje tyrimų atsiskleidė keliais aspektais – ne tik vertinant LR Konstitucijos nuostatą „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ ir išreiškiant laikyseną  homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo ir nepilnamečių požiūrio į homoseksualius santykius formavimo mokyklose klausimais (2024 m. rugsėjis, N-1000, Vilmorus), išsakant pritarimą ar nepritarimą Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima (2025 m. gegužė-birželis, N-1022, Baltijos tyrimai), bet ir vertinant Civilinės sąjungos įstatymo ar Artimojo ryšio projektus (2023 m. vasaris, N-1003, Vilmorus).

Partnerystės (pritarė 14,8 proc., nepritarė 73,8 proc., 2022 m.) ir Civilinės sąjungos (kasmet menkstant pritarimui ir augant nepritarimui: 2022 m. pritarė 20,1 proc., nepritarė 68,2 proc.; 2023 m. pritarė 18 proc., nepritarė 72 proc.; 2024 m. pritarė 15,2 proc., nepritarė 71,2 proc.; pastaruoju taveju ypač ryški visiško nepritarimo pozicija (55,6 proc.), o visišką palaikymą išsako vos 6,4 proc.) įstatymų projektų vertinimas patvirtina visuomenės nepritarimą plėsti Konstitucinę šeimos sampratą apimant ir tos pačios lyties asmenų poras.

Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. pritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinime rekomenduojamam Civilinės sąjungos įstatymo projektui krito nuo 20,1 proc. iki 15,2 proc., augo nepritarimas jam (nuo 68,2 proc. iki 71,2 proc., žr. 11 pav.). Visais šiais atvejais visuomenė: a) pripažįsta prigimtinę šeimą pasisakydama prieš tos pačios lyties asmenų porų laikymą šeima, b) pasisako už tos pačios lyties asmenų porų praktinių klausimų teisinį sureguliavimą netapatinant jų su šeimos institutu, c) pasisako prieš homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimą visuomenėje, ypač nepilnamečiams.

Kita vertus, tai atskleidžia, kad visuomenė daugiau nepritaria ne teisiniam tos pačios lyties asmenų porų praktinių klausimų sureguliavimui (bendros buities, paveldėjimo, atstovavimo etc., žr. 8-9 pav.), bet šeimos sampratos dekonstravimui, jos perrašymui (žr. 10-11 pav.). Kartu tai atskleidžia nekintantį visuomenės jautrumą pasaulėžiūriniais klausimais: nepritariama Konstitucinio Teismo primetamiems sprendimams suteikti išskirtinį teisinį statusą poroms, neatitinkančioms prigimtinio, sociokultūrinio, teisinio Konstitucinio šeimos sampratos turinio ir jos pamatinės paskirties – pasisakoma prieš kardinalų šeimos sampratos virsmą, pamatinių visuomenės ir valstybės vertybinių-pasaulėžiūrinių nuostatų esmėkaitą, paradigminį šeimos sampratos lūžį.     

 

 

Augantis pozicijos ir opozicijos elektorato nepritarimas šeimos sampratos plėtimui

 

„Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, kad visuomenės pozicijos griežtėjimo tendencija tiriamu klausimu matoma ne tik pagal socio-demografinius požymius (žr. 3-6 pav.), bet ir pagal politines preferencijas: jei 2024 m. pagal politinius įsitikinimus išplėstai šeimos sampratai, apimančiai ir homoseksualias poras, nepritarė nuo 43,1 proc. (Liberalų sąjūdis) iki 84,6 proc. (LLRA-KŠS rėmėjai), tai 2025 m. – nuo 53 proc. (Liberalų sąjūdis) iki 90 proc. (LLRA-KŠS, žr. 12 pav.). Išimtinai tik Laisvės partijos elektoratas abiejuose tyrimuose tam rečiausiai nepritaria – 19 proc. (2024 m.) ir 23 proc. (2025 m.), tačiau ir šiuo atveju nepritarimas augo 4 proc., peržengiant statistinės paklaidos ribas. Visais be išimties atvejais pagal politines preferencijas matomas ženklus visuomenės nepritarimo LR Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos plėtimui augimas, ypač tarp LVŽS (išaugo 14,2 proc.), TS-LKD (išaugo 12,2 proc.), Liberalų sąjūdžio (10 proc.) rėmėjų, kai tarp remiančių kitas politines partijas – nuo 3 proc. („Nemuno aušra“) iki 9,1 (LSDP, žr. 12 pav.). Paraleliai mažėjo parama plečiamai šeimos sampratai: jei 2024 m. ją rėmė nuo 7,6 proc. (“Nemuno aušra“) iki 41,6 proc. (TS-LKD), tai 2025 m. palaikymas Konstitucinio Teismo išaiškinimui visais atvejais ženkliai, atskirais atvejais net dvigubai krito ir svyravo nuo 3 proc. (LLRA-KŠS) iki 38 proc. (Liberalų sąjūdis), o palaikymą išsakė išskirtinai vien neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas (74 proc. 2025 m., 76,2 proc. 2024 m., žr. 12 pav.).

Valdančiojoje daugumoje, tarp LSDP (16,1 proc. 2024 m. ir 16 proc. 2025 m.) ir „Nemuno aušros“ (atitinkamai 7,6 proc. ir 8 proc.) rėmėjų pritarimas plečiamai šeimos sampratai nuo 2024 iki 2025 m. iš esmės nekito, tačiau ženkliai augo LSDP (nuo 68,9 proc. iki 78 proc.) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (nuo 75 proc. iki 82 proc.), nežymiai „Nemuno aušros (nuo 84 proc. iki 87 proc.) elektorato nepritarimas jai. Ženkliai mažėjo neturinčių nuomonės tarp LSDP (nuo 15 proc. iki 6 proc.), šiek tiek tarp „Nemuno aušros“ (nuo 8,4 proc. iki 5 proc.) rėmėjų ir kiek daugėjo „Vardan Lietuvos“ gretose (nuo 7,4 proc. iki 10 proc., žr. 12 pav.).

Valdančiosios daugumos elektorato pozicijos dinamikoje ryškėja kelios tendencijos: a) parama plečiamai šeimos sampratai mažėja arba lieka stabili, išlikdama mažumos pozicija. Dviejose iš trijų valdančiosios koalicijos politinių partijų rėmėjų ji beveik nekito („Nemuno aušra“, LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rėmėjų parama krito dvigubai, nuo 17,6 proc. (2024 m.) iki 8 proc. (2025 m.). b) Visais atvejais auga nepritarimas šeimos sampratos dekonstravimui. c) Ryškiausi pokyčiai valdančiosios koalicijos elektorato išreiškiamoje pozicijoje matomas tarp LSDP ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų – nors remiančių plečiamą šeimos sampratą dalis nekinta (lieka 16 proc.), 10 proc. išaugo nepritariančiųjų dalis (nuo 68,9 proc. iki 78 proc.), tarp remiančių Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ pritariančių aptariamai nuostatai dalis mažėja dvigubai (nuo 17,6 proc. iki 8 proc.), o nepritariančiųjų daugėja beveik dešimtadaliu, nuo 75 proc. iki 82 proc. (žr. 12 pav.).

Tai rodo, kad Seimo valdančiosios daugumos elektoratas siunčia aiškią žinutę, kad iš politikų tikisi LR Konstitucijoje įtvirtintos prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimo ir prieštarauja išplėstai jos sampratai, apimančiai ir tos pačios lyties asmenų poras. Tam aiški dauguma remiančiųjų Seimo pozicijoje esančias partijas sako aiškų NE – nuo 78 proc. (LSDP) iki 87 proc. („Nemuno aušra“).

 

 

Seimo opozicinių partijų rėmėjų gretose stebima analogiška tendencija – mažėja pritariančių išplėstai šeimos sampratai, daugėja nepritariančių. Nežymus paramos mažėjimas stebimas tarp Liberalų sąjūdžio elektorato (nuo 39,2 proc. 2024 m. iki 38 proc. 2025 m.), tačiau ženkliai, beveik 12 proc. krito palaikymas tarp TS-LKD rėmėjų (nuo 41,6 proc. iki 30 proc.) ir dvigubai tarp LVŽS elektorato (nuo 14,3 proc. iki 7 proc., žr. 12 pav.). Analogiškai augo nepritarimas: nuo 43,1 proc. iki 53 proc. tarp Liberalų Sąjūdžio; nuo 69,8 proc. iki 84 proc. LVŽS; nuo 43,8 proc. iki 56 proc. TS-LKD. Ženkliai mažėjo neturinčių nuomonės tarp LS rėmėjų (nuo 17,6 proc. iki 9 proc.) ir LVŽS (nuo 15,9 proc. iki 9 proc.). Tyrimo duomenys rodo akivaizdų lūžį TS-LKD rėmėjų gretose – ženkliai sumažėjo pritariančių plečiamai šeimos sampratai (nuo 41,6 proc. iki 30 proc.) ir daugėjo jai nepritariančių (nuo 43,8 proc. iki 56 proc.), neapsisprendusiųjų daliai iš esmės nekintant (nuo 14,6 proc. iki 14 proc., žr. 12 pav.).

Kadangi 2024 m. “Vilmorus” ir 2025 m. “Baltijos tyrimai” apklausose pateiktas skirtingas klausimas, griežtesnę ir negatyvesnę pastarajame tyrime išryškėjusią visuomenės poziciją galima paaiškinti Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimo privalomumo suvokimu ir to sąlygotu aiškiau išreikštu pasipriešinimu tam, kas prieštarauja pamatinėms visuomenėje įtvirtintoms tradicijoms, vertybėms ir pasaulėžiūriniams įsitikinimams, kelia abejones dėl galimo jų varžymo. Tai gali iš dalies paaiškinti, kodėl renkamasi tvirčiau išreikšti paramą Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinės šeimos sampratai ir tarti aiškų NE plečiamam jos suvokimui bei juo grindžiamų nuostatų sklaidai visuomenėje, tame tarpe ir nepriimtiniems teisiniams sprendimams.

 

Apibendrinant

Visuomenė aiškiai nepritaria LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto. Šis nepritarimas atsiskleidė keliais aspektais:

• „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, iš kurio plaukia šeimos sampratos plėtimo nuostatos apibrėžiant ją kaip lyčiai neutralios poros santykius, t.y., formuojant teisinę nuostatą, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima.
• „Vilmorus“ tyrimas rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, įpareigojant Seimą KT numatytu būdu sureglamentuoti skirtingos ir tos pačios lyties porų partnerystės klausimą.

KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima nepritaria septyni iš dešimties (71 proc.), jį palaiko du iš dešimties (18 proc.), vienas iš dešimties (11 proc.) neturi nuomonės ar neatsakė į klausimą. Pritarimas tokiam KT išaiškinimui pagal socio-demografinius kriterijus (amžių, lytį, gyvenamąją vietą, šeimos pajamas) neviršija ketvirtadalio (24 proc. didmiesčiai), išskyrus jaunimą iki 29 m. (37 proc.), tuo tarpu nepritarimą išreiškia daugiau nei du trečdaliai (nuo 66 proc. iki 79 proc.), išskyrus jauniausius respondentus, kurių pusė šį KT sprendimą taip pat vertina neigiamai (49 proc.). Išplėstas šeimos sampratos aiškinimas ne tik neatitinka visuomenės pozicijos, bet ir sulaukia aiškaus jos atmetimo visose grupėse – pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, socialię padėtį, politines preferencijas: aiškiai nepritariama siekiams plėsti šeimos sampratą paneigiant pamatinę jos prigimtį – vyro ir moters skirtingumą ir papildomumą.

Šalies gyventojai, nepriklausomai nuo pasitikėjimo (68 proc.) ar nepasitikėjimo (77 proc.) Konstituciniu Teismu vieningai nepritaria jo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tai rodo, kad visuomenė iš esmės nepritaria tos pačios lyties asmenų santykių tapatinimui su šeima kaip institucija. „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai paneigia ir kai kurias politines interpretacijas aptariant „Vilmorus“ tyrimo metu gautus duomenis, teigusias, kad esama palaikančių partnerystės institutą, tačiau kritiškai vertinančių KT sprendimus ir jų vaidmenį. Priešingai, tyrimas parodė, kad visuomenė neigiamai vertina KT išaiškinime deformuojamą Konstitucinę šeimos sampratą siekiant lyčiai neutralią partnerystę (vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų) prilyginti šeimai. Šiam požiūriui neturi įtakos nei pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu veiksnys, nei socio-demografiniai kriterijai (lytis, amžius, gyvenamoji vieta), nei socialinė padėtis, nei politinės gyventojų preferencijos: jos rodo, kad KT išaiškinimą neigiamai vertina tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politinių partijų rėmėjai (nuo 53 proc. iki 90 proc.), pritarimą (74 proc.) išsako vien tik neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas, kurių ketvirtadalis (23 proc.) taip pat pasisakė prieš tokį KT sprendimą.

Labiau nepritariama šeimos sampratos keitimui, šeima pripažįstant tos pačios lyties asmenų poras, nei šioms poroms kylančių kasdienio gyvenimo klausimų teisiniam reguliavimui. Tai rodo, kad visuomenė neneigia šioms poroms kylančių klausimų sprendimo poreikio, tačiau yra aiškiai prieš jų santykių teisinio statuso keitimą ir Konstitucinės šeimos sampratos plėtimą. Taigi, visuomenei būdingas kritinis požiūris į šeimos sampratos deformavimą, bet ne į kasdienių tos pačios lyties asmenų poroms kylančių praktinių klausimų sprendimo poreikį nekeičiant Konstitucinės šeimos sampratos. T.y., visuomenė supranta poreikį užtikrinti tos pačios lyties asmenų porų santykių teisinį sureguliavimą, tačiau tam ieško šeimos sampratos nedekonstruojančių sprendimų.  

 

Visumoje tyrimas atskleidė:

– visuomenė nesutinka su šeimos sampratos plėtimu: didžioji jos dalis (71 proc.) nepritaria Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias šeimas laikyti šeima. Ypač ryškiai išreikšta visiško nepritarimo pozicija (45 proc.).

– nuo 2021 m. iki 2025 m. ženkliai augo nepritarimas šeimos sampratos plėtimui (nuo 56 proc. iki 71 proc.) ir menko pritarimas jam (nuo 31 proc. iki 18 proc.).

– nepritarimas išreiškiamas nepriklausomai nuo socio-demografinių veiksnių (lyties, amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, šeimos pajamų), socialinės padėties, politinių įsitikinimų, pasitikėjimo Konstituciniu Teismu lygmens. Tyrimo rezultatai griauna naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnio socialinio statuso asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą siekiant tos pačios lyties asmenų porų pripažinimo šeima.

– tiek didmiesčių, tame tarpe ir sostinės gyventojai, tiek aukštesnių pajamų ir aukštesnio socialinio statuso asmenys aiškiai (66 proc. ir daugiau) nepritaria šeimos sampratos dekonstravimui. Net ir tarp jaunimo iki 29 m. pusė (49 proc.) Konstitucinio Teismo išaiškinimą vertina negatyviai ir tik apie trečdalis (37 proc.) jį remia. Vyresnėse amžiaus grupėse nepritarimas siekia 71-79 proc. Išimtis – neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas (74 proc. pritaria šeimos sampratos plėtimui, beveik ketvirtadalis (23 proc.) nepritaria). 

– nepritariama ne tik šeimos sampratos plėtimui (71 proc.), bet ir Konstitucinio Teismo įpareigojimui Seimui jam nurodytu būdu reglamentuoti lyčiai neutralią partnerytę (54 proc.).   

– šeimos sampratos plėtimo neremia nei valdančiosios daugumos, nei opozicijos politinių partijų elektoratas: nepritaria nuo 53 proc. iki 90 proc.; pritaria nuo 3 proc. iki 38 proc. Lyginant 2024 m. ir 2025 m. tyrimų rezultats visų be išimties politinių partijų elektoratas pastebimai negatyviau vertina šeimos sampratos perkonstravimą. Stebimas ženklus pokytis tarp TS-LKD elektorato: parama plečiamai šeimos sampratai 2024-2025 m. sumažėjo nuo 41,6 proc. iki 30 proc., nepritarimas augo nuo 43,8 proc. iki 56 proc.

 

Apklausos rezultatai skaidrių formatu

© 2025, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.