Pasibaigus pirmajam savivaldybių merų ir tarybų rinkimų turui, juose dalyvavusios politinės jėgos skaičiuoja savo sėkmes ir nesėkmes, analizuoja konkurentų žingsnius ir klaidas.

Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) taip pat atidžiai stebėjo vykusius rinkimus ir dar prieš pirmąjį jų turą surengė tyrimą, norėdamas sužinoti, koks yra kandidatų į merus požiūris gyvybės apsaugos, šeimos, narkotikų bei alkoholio kontrolės klausimais. Kandidatams buvo pasiūlyta pasakyti, kaip jie balsuotų – pritariu, nepritariu, susilaikau (Seime tai reiškia nepritarimą) –, jei būtų Seimo nariai, ir jiems reikėtų balsuoti už, pvz., Artimo ryšio, Civilinės sąjungos, kanapių dekriminalizavimo ar alkoholio prekybos, žmogaus embrionų nesaugojimo, smurto lyties pagrindu įteisinimo ir kitus pastaruoju metu svarstytus panašius įstatymų projektus.

Tokia apklausa be kita ko leido į bendrą paveikslą įtraukti ir didelį būrį rinkimuose dalyvavusių Seimo narių, kurie savo atsakymus į apklausos klausimus pateikė ne pildydami anketą, bet balsuodami posėdžių salėje. Šitaip LVI surengta apklausa surinko duomenis ne iš statistinių Lietuvos gyventojų, ką sėkmingai daro visuomenės nuomonės tyrimų agentūros, bet iš didelio būrio įvairių politinių bendruomenių lyderių.

Uoliausios ir atsargiausios partijos

LVI tyrėjai iš viso gavo 103 atsakymus, kas sudaro 24 proc. iš visų 433 kandidatų į merus. Iš 60 šalies savivaldybių atsakymų sulaukta iš 46 (77 proc.). Verta pastebėti, kad įvairioms partijoms atstovaujantys kandidatai į merus atsakinėjo nevienodai uoliai. Pavyzdžiui, pati stropiausia pasirodė esanti Laisvės partija (LP) – tyrimui duomenis pateikė visi 8 kandidatai (100 proc.). Panašiai stropūs buvo ir Krikščionių sąjungos (KS, 80 proc.), Nacionalinio susivienijimo (NS, 66 proc.), Tautos ir Teisingumo sąjungos (TTS, 57 proc.), Darbo partijos (DP, 55 proc.), Žaliųjų partijos (LŽP, 36 proc.), Valstiečių (LVŽS, 33 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL, 28 proc.) atstovai: visų šių partijų keliami kandidatai viršijo bendrą atsakymų pateikimo vidurkį.

Priešingoje pusėje atsidūrė Lenkų rinkimų akcija: nė vienas iš 8 jų keliamų kandidatų neatsakė į apklausos klausimus. Taip pat nenoriai atsakinėjo į tyrimo klausimus ir Lietuvos regionų partija (LRP, 7 proc.), Laisvė ir teisingumas (PLT, 13 proc.), socialdemokratai (LSDP, 15 proc.), liberalai, (LLS, 17 proc.) ir konservatoriai (TS-LKD, 19 proc.). Rinkimuose dalyvavo ir 32 politiniai komitetai, kurių lyderiai taip pat pasirodė esą vidutiniškai stropūs: 25 proc. atsiuntė savo atsakymus.

Surinktus duomenis LVI tyrėjai suskirstė į 4 grupes (gyvybės apsauga, šeima ir tėvų teisės, smurto prevencija, narkotikai ir alkoholis) ir kiekvieno kandidato atsakymus pavaizdavo diagramomis, kurios leidžia suprasti kandidatų nuostatas kiekvienoje iš šių sričių. Taip pat buvo išvestas vidurkis 5-balėje sistemoje, kur skaičiai nuo 0 iki 5 reiškia stipresnę kandidatų nuostatą gerbti žmogaus gyvybės apsaugą, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingi narkotikų bei alkoholio kontrolei. Su gautais kandidatų vertinimais galima susipažinti čia.

Paskiri atvejai

Įvykę rinkimai pateikia naują duomenų pluoštą, kurį, sugretinę su aptartąja LVI kandidatų apklausa, galime pamatyti naujų iškalbingų dalykų. Visų pirma reikėtų pastebėti ypatingą siūlančių keisti prigimtinės šeimos sampratą ir dekriminalizuoti narkotines medžiagas nesėkmę: dvejus metus būdama valdančioje koalicijoje ir turėdama neribotą valdžią sostinėje, Laisvės partija nesugebėjo sukurti bent kiek ryškesnio skyrių tinklo Lietuvoje. Tik vienas jų kandidatas į merus (Seimo narė S. Lengvinienė Elektrėnuose, LVI vertinimas 0,5 iš 5) pasiekė antrąjį turą. Ryškiausias ir turbūt brangiausias LP kandidatas T. V. Raskevičius (LVI vertinimas 0,5 iš 5), agresyviai reklamuotas prieš tai bendrapartiečio valdytame Vilniuje, su 10 proc. liko ketvirtas, kai už jo partiją Vilniuje balsavo 3 proc. daugiau. Dar liūdniau atrodo 13 visoje Lietuvoje LP laimėtų mandatų (4 Elektrėnuose ir 9 Vilniuje).

Prigimtinės šeimos diskreditavimo, narkotikų ir alkoholio prieinamumo didinimo ir nepagarbos dar negimusiai žmogaus gyvybei politikos pasekmės ėmė gąsdinti ir kitas dvi valdančios koalicijos nares.

Liberalų sąjūdžio ir Seimo pirmininkė jau seniai kartoja, kad Seime nepakanka balsų priimti Laisvės partijos pageidaujamų įstatymų, tuo pačiu prilaikydama balsavimą, kuriame jos partiečiai būtų priversti vėl aiškiai parodyti savo poziciją. Toks LS santūrumas per savivaldos rinkimus jiems davė naudos. Panašiai elgėsi ir TS-LKD. Visi girdėjo apie Raseinių mero iš TS-LKD A. Bautronio pareiškimą, kuriuo Raseinių konservatoriai viešai atsiribojo nuo suliberalėjusios vadovybės Vilniuje ir taip pat pastebėjo neišraiškingą pastarosios reakciją į, tiesą sakant, daug didesnę partinę nuodėmę, nei padarė akimirksniu iš partijos išmestas M. Majauskas.

Reikia manyti, kad panašų įspūdį ištikimiausiam elektoratui galėjo turėti ir K. Bartoševičiaus skandalo proga pasakyti V. Landsbergio žodžiai „pedofilas ar tiesiog homoseksualas“ ir taip išprovokuotas karingiausių LP narių E. Dobrowolskos ir V. T. Raskevičiaus triukšmas: suprask, žmogau, mes tokie patys seni geri konservatoriai… Kad konservatoriams nenaudinga pernelyg stipriai įsitraukti į prigimtinės šeimos ardymo politiką, gražiai parodo J. Sejonienės (LVI vertinimas 1,5 iš 5) pavyzdys: ši savo vardą su Civilinės sąjungos įstatymu susiejusi Seimo narė gimtuosiuose Kėdainiuose tesurinko 4,1 proc. balsų ir liko šešta iš septynių kandidatų (septintasis priklausė LP).

Sėkmingiausi kandidatai

Tas pačias tendencijas labai aiškiai parodo LVI analitikų parengtas pirmąsias dvi vietas pirmajame rinkimų rate laimėjusių kandidatų į merus įvertinimas. Remdamiesi aukščiau minėtoje apklausoje surinktais duomenimis ir rinkimų rezultatais, pirmąsias dvi vietas užėmusius kandidatus pagal jiems LVI suteiktą vertinimą suskirstėme į tris dalis:

0–2 balai – menka nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingi narkotikų bei alkoholio kontrolei.

2–3 balai – vidutiniškai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingi narkotikų bei alkoholio kontrolei.

3–5 balai – stipri ir labai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingi narkotikų bei alkoholio kontrolei.

Menka nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Vidutiniškai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Stipri ir labai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Iškart galima pastebėti, kad šiose trijose lentelėse kandidatų skaičius labai nelygus. Pirmojoje grupėje (menka nuostata) turime 6 vardus, du iš jų konkuruoja toje pačioje savivaldybėje. Matome, kad tokios nuostatos dažniausiai laikosi TS-LKD, LP ir LS atstovai.

Antroji grupė (vidutiniškai stipri nuostata) skaitlingesnė, joje jau 8 pavardės iš 7 skirtingų partijų ir vieno politinio komiteto.

Pagaliau, trečioji grupė (stipri ir labai stipri nuostata) – pati gausiausia, čia 13 pavardžių, du kartus daugiau nei pirmojoje. Čia daugiausia LVŽS atstovų (4), DSLV (3), LSDP (2), po vieną iš DP, LRP, LT ir politinio komiteto Molėtuose.

Žiūrėdami į šias tris lenteles galime padaryti aiškią išvadą: merų rinkimuose sėkmės daug dažniau sulaukia aiškią ir stiprią nuostatą rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei turintys kandidatai.

Partijų vertinimai

Prie panašių išvadų veda ir savivaldybių rinkimuose dalyvavusių partijų surinktų balsų koreliacija su aukščiau paminėtomis nuostatomis.

Menka nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Vidutiniškai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Stipri ir labai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei

Žvelgdami į šiuos duomenis galime prieiti prie kelių akivaizdžių išvadų. Visų pirma, prigimtinei šeimai, negimusios gyvybės apsaugai, protingai smurto artimoje aplinkoje, narkotikų ir alkoholio kontrolei nedraugiškiausių kategorijoje matome dvi politines partijas – LP ir TS-LKD, iš kurių tik viena peržengia 5 proc. patekimo į Seimą kartelę. Tenka pripažinti, kad savo nuostatomis šiuo klausimu TS-LKD visiškai supanašėjo su LP. Kartu šios partijos savivaldybių rinkimuose surinko 19,51 proc. balsų.

Grupė, kurią pavadinome „vidutiniškai stipri nuostata rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei“ pati gausiausia, joje 6 partijos, iš kurių 3 peržengia 5 proc. barjerą. Verta pastebėti, kad šioje grupėje matome ir 7 proc. rinkėjų balsų surinkusį Liberalų sąjūdį, išmintingai pasirinkusį atstovauti Lietuvos žmonių nuostatas, o ne importinę ideologiją. Čia taip pat džiugina aiški teigiama socialdemokratų nuostata. Kartu visa ši grupė sudaro 37,39 proc. visų rinkėjų balsų.

Pagaliau, stipriausią nuostatą rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei atskleidusių partijų grupėje matome 5 partijas, iš kurių Seimo kartelę šiandien peršoktų 2 partijos – LVŽS ir neseniai susikūrusi ir gana plačiai po Lietuvą pasklidusi DSVL. Visos šiai grupei priklausančios partijos renka 18,39 proc. balsų, labai panašiai, kaip ir pirmoji grupė.

Baigiant šią apžvalgą verta priminti, kad LVI vertinimai grindžiami partijų lyderių – kandidatų į merus ir jų atstovų Lietuvos Seime – nuostatų ir oficialių rinkimų rezultatų analize.

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.