img

Homoseksualų santuoka nėra pilietinė teisė (III dalis)

Homoseksualų santuoka nėra pilietinė teisė (III dalis)

Čia galite rasti pirmąją ir antrąją teksto dalis.

Iš tikrųjų kyla klausimas, ar santuokos apibrėžimas nuo objektyvaus pereis prie subjektyvaus. Stumdami tariamai „pilietinę teisę“ sudaryti homoseksualią santuoką lobistai įkalbinėja santuokos sampratai, grindžiamai tiktai dviejų šalių sutikimu, nepaisant kitų kriterijų – taigi kalbama apie teisę apibrėžti realybę taip, kaip jie mano esą tinkama ir priversti visuomenę priimti šiuos savavališkus apibrėžimus bei įtvirtinti juos įstatymuose.

Žinoma, tokia interpretacija yra giliai subjektyvi ir asmeniška bei atspindi šiuolaikinę klaidingą prielaidą, kad santuoka yra visiškai privatus susitarimas, neturint jokių viešųjų tikslų. Kita vertus, tradicinis santuokos apibrėžimas pripažįsta, jog valdžia santuokos liudijimus išduoda todėl, kad santuoka tarnauja viešam tikslui. Žinome, kad kai vyrai ir moterys sueina, jie užsiima lytiniais santykiais, o iš jų atsiranda kūdikiai. Tai turi didžiulės įtakos bendrajai gerovei, todėl valdžia nori sujungti vyrus ir moteris bei susieti juos su iš jų sąjungos gimusiais vaikais. Santuoka yra išskirtinė, numanomai prokreacinė ir pastovi sutartis tarp vyro ir moters, kuri atnaujina visuomenę ir labai prisideda prie bendrojo labo.

Tai reiškia, kad iš pilietinės perspektyvos santuoka nėra viešas iškilmingas meilės patvirtinimas. Jeigu būtų taip, valdžia išdavinėtų meilės, o ne santuokos licencijas, ir tai akivaizdu, kadangi draugystės ar piršimaisi nelicencijuojami. Taigi viešasis santuokos tikslas yra sukurti potencialiai gyvybę pradedančius, teisiškai tėvus su jų sukurtais vaikais susiejančius santykius. Tokio pobūdžio sąjunga gali egzistuoti tik esant tradiciniam santuokos supratimui, jokiame kitokiame susitarime. Kaip minėta anksčiau, tvirtinimas, kad santuokos statusas egzistuoti gali tik tokiame kontekste nėra kieno nors pilietinių teisių paneigimas. Faktas, kad santuokos statusas netaikomas kitoms santykių rūšims nėra didesnis pilietinių teisių pažeidimas nei teiginys, kad asmuo be mediko licencijos negali praktikuoti medicinos. Paprotinė teisė niekada nesvarstė klausimo šia prasme, kaip ir teisės mokslininkai niekada 14-osios Pataisos neinterpretavo taip, kad ši, remiantis tiktai sutikimu nustatytų kiekvienam asmeniui pilietinę teisę sudaryti santuoką su bet kuriuo kitu asmeniu. Po Pilietinio karo 14-ąją Pataisą patvirtinęs JAV Kongresą tikriausiai ištiktų apoleksinis priepuolis, jei jiems pasakytų, kad vieną dieną jų teisės aktai bus panaudoti teisės vyrams vesti vyrus patvirtinimui.

Tokius šalutinius klausimus kaip lankymas ligoninėje, sprendimai dėl gyvenimo nutraukimo ir kt. galima spręsti per kitus galiojančius įstatymus, susijusius su ilgalaikiu įgaliojimu, paveldėjimo teise ir pan. Jie nesusiję su santuokos teisės ar pilietinių teisių klausimais.

Apibendrinant, pilietinė teisė yra teisė, kurią asmuo įgyja valstybės suteikiamos pilietybės dėka. Pilietinės teisės yra susijusios su tam tikros teisės turėjimo faktu (teisė susituokti, dirbti ir t. t.), tačiau nėra susijusios su tokių susitarimų turiniu. Kadangi kiekvienas asmuo turi teisę gauti santuokinį statusą, teisė į homoseksualų santuoką [vert. past. – jos nebuvimas] nėra pilietinės teisės pažeidimas. Susituokti gali kiekvienas asmuo, tačiau ne bet kokiomis savarankiškai pasirinktomis sąlygomis. Tai yra ne pilietinių teisių, bet santuokos apibrėžimo klausimas.

Kadangi lyčių skirtumai ir lytiniai santykiai yra svarbūs santuokos instituto supratimui, teigimas, kad santuokinis statusas negali būti suteiktas tiems, kurių santykiai neapima lytinių santykių, nėra diskriminacija. Galiausiai argumentas pareina į santuokos apibrėžimą ir ar tai yra privati, subjektyvi, ar visuomeninė, objektyvi idėja. Tradicinis santuokos apibrėžimas santuoką supranta kaip viešąjį gėrį, kurio detales įstatymai reguliuoja atitinkamai su bendrojo gėrio skatinimu. Teiginys, kad gali egzistuoti homoseksuali santuoka, nuvertina santuokos institutą iki privataus susitarimo, kurį lemia paprasčiausias sutikimas – šis apibrėžimas yra toks platus, kad nebūtų jokios priežasties, dėl kurios neturėtų būti pritarta kitokioms santuokų rūšims.

versta pagal Homosexual Marriage is not a Civil Right

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.