Vaidotas A. Vaičaitis: „Konstitucijoje numatyta tik viena šeimą apibrėžianti sutartis“

Vaidotas A. Vaičaitis: „Konstitucijoje numatyta tik viena šeimą apibrėžianti sutartis“

Vaidotas A. Vaičaitis / nuotr. Erlendo Bartulio

Pastaruoju metu kaip niekada daug diskusijų visuomenėje kyla dėl partnerystės įstatymo (ne)reikalingumo bei jo keliamų pasekmių. Partnerystės įstatymo šalininkai tikina, kad priėmus šį įstatymą galėtų būti sureguliuotos nesusituokusių, bet bendrai gyvenančių porų teisės tokios kaip galimybė paveldėti turtą, gauti informaciją apie partnerį nutikus nelaimingam atsitikimui ir kt. Tuo tarpu partnerystės įstatymui nepritariantieji baiminasi, kad tai sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą, būtų atvertas kelias vienos lyties santykių įteisinimui bei galimai – įsivaikinimui.

Tad, šeima – asmeninis ar valstybės reikalas? Ar nepritardami partnerystės įstatymo projektui pažeidžiame visuomenės grupių įstatymo priėmimo siekiančių visuomenės narių teises? Galiausiai, gali būti šeima vadinami asmenys, sudarę ne santuokos, bet kitą bendro gyvenimo sutartį? Šių ir kitų klausimų ir teiravomės Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Vaidoto A. Vaičaičio.

Ar galima teigti, kad šeima nėra vien tik asmeninis šeimos gyvenimą gyvenančių asmenų, bet visų pirma – valstybės reikalas? 

Apie šeimą galime kalbėti iš įvairių – sociologijos, politikos mokslų, teisės, asmeninės ir kitų – perspektyvų. Kiekviena iš jų yra svarbi. Kalbant iš teisės arba konstitucinės teisės perspektyvos, šeima, viena vertus, yra privatus reikalas. Kita vertus – pagal Konstituciją šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, viena svarbiausių valstybės ląstelių, be kurių nei visuomenė, nei valstybė negalėtų egzistuoti. Kitaip tariant, šeima turi dvi dimensijas, t. y. tiek individualų, privatų, tiek viešo intereso. Abi jų turi būti derinamos.

Kodėl negalime teigti, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir tos pačios lyties asmenų partnerystę?

Norėčiau į šį klausimą atsakyti plačiau, kalbant apie partnerystę ne tik kaip apie tos pačios lyties asmenų sąjungą. Man svarbu kalbėti apie tai, kaip registruota partnerystė iš principo dera su konstitucine šeimos samprata. Galėtume teigti, kad jeigu Lietuvos Respublikos Konstituciją skaitytų žmogus, kuris nėra pažįstamas su mūsų visuomene, jis rastų keletą su šiuo klausimu susijusių nuostatų. Pavyzdžiui tai, kad santuoką sudaro vyras ir moteris laisvu abiejų šalių susitarimu. Taip pat ir nuostatą, kad gali būti Bažnytinė santuokos registracija. Jis pamatęs mūsų konstitucinį naratyvą būtent taip ir įsivaizduotų šeimą. Žinoma, Konstitucija neprivalo detalizuoti įvairių sugyvenimo santykių, bet ji pateikia tam tikrus principus. Konstitucijoje yra numatyta tik viena šeimą apibrėžianti sutartis, tai – santuoka. Kitokios sutarties, kurios pagrindu būtų sukuriama šeima, nėra numatyta. Galėtume klausti, ar tokiu atveju negalime sudaryti kitų bendro gyvenimo sutarčių? Pagal Konstituciją, tokia sutarčių laisvė nedraudžiama, bet tai nereiškia, kad kitos bendro gyvenimo sutartys jos sudarytojus traktuotų kaip šeimą. Nes, kaip jau minėjau, Konstitucija numato tik vieną – santuokos sutartį, kuria yra sudaroma šeima.

 

Šaltinis: skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/naujienos/vaidotas-a-vaicaitis-konstitucijoje-numatyta-tik-viena-seima-apibrezianti-sutartis.d?id=88171999

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.